Sekmadienio rinkimuose ieškota ženklų, kaip euroskeptiškiems populistams ir nacionalistams gali sektis kitą mėnesį rengiamuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Daug kas mano, kad jie gali reikšmingai sustiprėti ir radikaliai keisti Europos Sąjungos politiką migracijos, šeimų ir aplinkosaugos klausimais.
Suomijos politikams bandant susitaikyti su rinkimų rezultatais, didysis pirmadienio klausimas – kokį vaidmenį atliks kraštutinių dešiniųjų antiimigracinė Suomių partija, daugiau nei padvigubinusi savo vietų parlamente skaičių. Šiai partijai vadovauja griežtosios linijos nacionalistas Jussi Halla-aho.
Socialdemokratų partija laimėjo rinkimus surinkusi 17,7 proc. balsų ir gaus 40 mandatų 200 vietų parlamente, bet Suomių partija, sulaukusi 17,5 proc. rinkėjų paramos, turės 39 mandatus.
J. Halla-aho suomių žiniasklaidai pirmadienį sakė nenorintis kartoti klaidų, kurias jo partija padarė 2015 metais, kai prisidėjo prie vyriausybės ir buvo priversta leistis į kompromisus imigracijos ir ES politikos srityse.
„Mes buvome lankstūs dėl netinkamų dalykų, – sakė jis didžiausiam šalies laikraščiui „Helsingin Sanomat“. – Man neatrodo įmanoma, kad Suomių partija dalyvautų vyriausybėje, kuri nebūtų aiškiai įsipareigojusi mažinti humanitarinę migraciją.“
Per rinkimų kampaniją J. Halla-aho šalininkams sakė norintis, kad atvykstančių pabėgėlių skaičius sumažėtų „beveik iki nulio“.
Tai, regis, tiesiogiai prieštarauja Socialdemokratų partijos manifeste įrašytam pažadui sušvelninti sąlygas Suomijoje esantiems pabėgėliams pasikviesti šeimos narius iš savo šalių.
Socialdemokratų lyderis Antti Rinne anksti pirmadienį žurnalistams sakė, kad bendradarbiavimas su Suomių partija „atrodo mažai tikėtinas“.
Nors J. Halla-aho sakė, kad būtų suinteresuotas vidaus reikalų ministro, atsakingo už imigraciją, postu, jis keliuose interviu taip pat optimistiškai kalbėjo apie perspektyvą būti opozicijoje.
Jis žurnalistams sakė, kad smarkiai padidėjus jo partijos vietų parlamente skaičiui nuo 17 iki 39 – vos vienu mažiau nei socialdemokratų – partija galės daryti įtaką bet kokioms būsimoms diskusijoms dėl imigracijos, nepriklausomai nuo to, ar ji dirbs vyriausybėje.
„Žinoma, jie išsigando prarasti rinkėjus, kurie ateina pas mus, – sakė jis „Helsingin Sanomat“. – Būtų gan keista, jei jie kokiu nors būdu į tai neatsižvelgtų.“
Didžioji kairės ir dešinės koalicija
Politikos analitikė Sini Korpinen AFP sakė, kad norinti išlaikyti nacionalistus opozicijoje, beveik neabejotina atrodo koalicija tarp kairiųjų socialdemokratų ir centro dešinės Nacionalinės koalicijos.
„Labai sunku manyti, kad kitos partijos pasakys „Ne“ darbui su socialdemokratais, nes tuomet atsidurtume situacijoje su Halla-aho, bandančiu suformuoti vyriausybę, o aš tiesiog nematau, kaip tai gali įvykti“, – sakė ji.
Politikos komentatorė Jeanette Bjorkqvist sutinka su tokia nuomone.
„Rinne gan aiškiai pasakė, kad tarp socialdemokratų ir Suomių partijos yra reikšmingų ideologinių skirtumų. Būtų stulbinama matyti juos toje pačioje vyriausybėje“, – visuomeniniam transliuotojui YLE sakė ji.
S. Korpinen prognozavo, kad socialdemokratai bandys suburti koaliciją su Nacionaline koalicija, žaliaisiais, kraštutinių kairiųjų Kairiųjų aljansu ir centristų Švedų liaudies partija.
„Tačiau plačią koaliciją, kurios Rinne reikės norint neprileisti Suomių partijos, bus sunku valdyti, ji bus neveiksminga“, – sakė S. Korpinen.
Kaip teigė universiteto „Abo Akademi“ politologijos profesorius Goranas Djupsundas, rezultatai rodo, kaip Europoje kylantis populizmas skaldo ir silpnina politines sistemas.
„Suskaldytame politiniame kraštovaizdyje sunkiau suformuoti vyriausybę, sunkiau vadovauti šalims“, – sakė G. Djupsundas.
„Kai populistai laimi, taip pat tampa sunku valdyti ES... o tada nesidžiaugia niekas, nebent išskyrus mūsų rytinę kaimynę“ Rusiją, pažymėjo jis.
Atleidžiami diržai
Prieš rinkimus buvo daug diskutuojama, ar Suomijos branginamos gerovės valstybės ir švietimo sistemos apkarpymais buvo nueita per toli.
A. Rinne griežtai nepritarė pastaruosius ketverius metus vykdytai Nacionalinės koalicijos taupymo politikai.
Tuo tarpu Petteri Orpo, konservatorių Nacionalinės koalicijos lyderis ir vienas vyriausybės taupymo programos architektų, ne kartą smerkė prieš taupymą nukreiptus Socialdemokratų partijos planus, kuriuos vadino neatsakingais.
Tačiau esama ženklų, kad abi šios partijos galbūt gali pasiekti tam tikrą susitarimą tolesniam diržų veržimui apriboti, nes P. Orpo yra tvirtinęs, kad ekonomika dabar pakankamai stipri kiek didesnėms valstybės išlaidoms.