„Mes labai išsamiai diskutuosime, bet neužtruksime ilgiau, nei reikia“, – per spaudos konferenciją sakė socialdemokratų lyderė. „Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – sakė ji.
Suomija nėra NATO narė ir yra oficialiai neprisijungusi, nors kartu su kaimynine Švedija yra artima karinio Aljanso partnerė ir Europos Sąjungos narė. Suomiai tradiciškai pasisako prieš narystę NATO, bet pastarosiomis savaitėmis po vasario 24 d. prasidėjusio karo Ukrainoje visuomenės ir politinė parama narystei smarkiai išaugo. Apklausos rodo, kad beveik 60 proc. suomių dabar pasisako už narystę, o tai dvigubai daugiau nei prieš Rusijos invaziją.
Suomijos vyriausybė kitą savaitę turi paskelbti ataskaitą apie naują saugumo situaciją šioje Šiaurės šalyje. Tikimasi, kad ataskaita bus įžanga į nacionalinius ir parlamentinius debatus šalyje, kurioje gyvena 5,5 milijono žmonių ir kuri turi 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija.
NATO viršūnių susitikimas numatomas birželio 29–30 dienomis Madride, ir Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ketvirtadienį pripažino, jog daugelis NATO narių teiravosi, ar Helsinkis ketina kreiptis iki to laiko.
Suomija jau paskelbė, kad iki 2026 m. 40 proc. didins savo gynybos biudžetą ir turi tikslą padidinti karines išlaidas dviem milijardais eurų per metus.
Invazija į Ukrainą įtraukė narystės NATO klausimą ir į kaimyninės Švedijos darbotvarkę. Analitikai mano, kad abi Šiaurės Europos kaimynės derins veiksmus, spręsdamos, ar stoti į NATO. Aljanso plėtra į Rytus yra didžiausias Kremliaus saugumo nusiskundimas, ir Rusija anksčiau perspėjo, kad Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO „turės rimtų karinių ir politinių padarinių“.