„Esame pasiuntę aiškų signalą Turkijai ir Vengrijai, kad į NATO norime įstoti kartu ir kad tai atitinka visų interesus“, – dalyvaudama Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje teigė S. Marin. Politikė pabrėžė, kad abi šalys užsibrėžė tokį tikslą ne dėl to, kad yra artimos partnerės, o motyvuodamos „konkrečiais“ klausimais, įskaitant „NATO saugumo planavimą“.
Švedija ir Suomija pernai atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė į NATO. Abi šalys tokį sprendimą grindė Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą.
Bet kokiems sprendimams dėl Aljanso plėtros būtinas visų 30 valstybių narių pritarimas. Švedijos ir Suomijos stojimo protokolų iki šiol neratifikavo tik Turkija ir Vengrija. Ankara yra leidusi suprasti, kad galėtų pritarti tik Suomijos narystei. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas skundžiasi Švedijos atsisakymu išduoti jo šaliai dešimtis įtariamųjų, susijusių su kurdų grupėmis, kurias Ankara laiko „teroristinėmis“.
Anksčiau šią savaitę viešėdamas Turkijoje, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ragino šią šalį atverti duris Suomijos ir Švedijos stojimui į Aljansą.