Dėl minėtų reformų daugiau nei dešimtmetį vyko sunki kova, skaldžiusi ne vieną vyriausybę.
J. Sipila savo vyriausybės nesėkmę vykdant reformą pavadino „dideliu nusivylimu“.
Nuo 2015 metų J. Sipila vadovavo koalicijai, kurią suformavo jo Centro partija, konservatyvi Nacionalinės koalicijos partija ir nuo kraštutinių dešiniųjų atsiskyrusi nuosaiki frakcija „Sininen tulevaisuus“ („Mėlynoji reforma“).
Trims partijoms nepavyko susitarti dėl reformų paketo, kurį J. Sipila laikė vienu pagrindinių savo darbo premjero poste prioritetų. Jis ne kartą grasino atsistatydinti, jeigu reformos nepajudės.
Buvęs verslininkas, milijonus iš informacinių technologijų susikrovęs J. Sipila sveikatos apsaugos ir socialines reformas laikė būtinomis, siekiant mažinti smarkiai augančias išlaidas senstančiai populiacijai.
Vyresnių nei 65 metų žmonių dalis 5,4 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje iki 2030 metų turi pasiekti 26 procentus.
Tarp svarstytų reformų buvo paslaugų centralizavimas, perduodant jas naujai regioninei sveikatos apsaugos administracijai – kuri turėtų perimti darbą iš dabartinių vietos savivaldybių – ir didesnis privačių sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų panaudojimas, tapęs karštų diskusijų objektu.
Tačiau koalicijos partnerėms nepavyko susitarti dėl tokių klausimų, kaip pacientų pasirinkimo laisvės pagal naują sistemą ribojimas, ir išspręsti kitų nesutarimų.
Neseniai kilęs skandalas dėl įtariamo aplaidumo vienuose privačiuose senelių slaugos namuose dar labiau nuteikė prieš dar didesnės dalies šalies sveikatos apsaugos paslaugų perdavimą į privačias rankas.
Pažadai, kad reformos padės valstybės socialinio aprūpinimo sistemai sutaupyti 3 mlrd. eurų, taip pat ne kartą sukėlė abejonių.
J. Sipila pasidavė paaiškėjus, kad vyriausybė nespės pateikti savo reformų pasiūlymo parlamentui iki balandžio 14 dieną numatytų rinkimų.
„Mano vyriausybė dirba pagal principą „rezultatai arba atsistatydinimas“. Aš esu principingas žmogus, o politikoje reikia prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo J. Sipila žurnalistams.
„Aš prisiimu savo dalį atsakomybės“, – pridūrė jis.
Lengvas politinis taikinys
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pranešė priėmęs vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą, bet paprašęs jos tęsti savo darbą, kol po rinkimų bus patvirtintas naujas ministrų kabinetas.
Dabartinis ministrų kabinetas tęs jau pradėtus darbus.
Suomijos politikų nuomonės dėl J. Sipila sprendimo atsistatydinti likus kelioms savaitėms iki rinkimų išsiskyrė.
Opozicijoje esančių Socialdemokratų vadovas Antti Rinne prie parlamento susirinkusiems žurnalistams sakė, kad vyriausybė pavertė save „lengvu politiniu taikiniu“.
Parlamento narys iš Nacionalinės koalicijos partijos Kalle Jokinenas pareiškė, jog būtų buvę geriau, jeigu vyriausybė būtų dirbusi iki rinkimų.
„Galima tai pavadinti vyriausybės nesėkme“, – pareiškė jis.
Tačiau Parlamento sveikatos ir socialinių reikalų komiteto vadovė Veronica Rehn-Kivi, atstovaujanti liberaliai Švedų liaudies partijai, vyriausybės atsitraukimą pavadino gerovės valstybės ir piliečių „pergale“.
Visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad daugiausiai Suomijos rinkėjų palaiko Socialdemokratų partiją, o J. Sipila Centro partija užima trečią vietą pagal populiarumą ir dabar surinktų 15 proc. balsų.
Biudžeto taupymo programa ir sugriežtinti reikalavimai išmokoms buvo keletas labai nepopuliarų pasitraukusios vyriausybės sprendimų Suomijoje, kur gerovės valstybė yra labai vertinama nacionalinė vertybė.