„Suomija negali būti kaip „Syriza“, kuri nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų“, - sakė T.Soini Suomijos naujienų agentūrai STT Briuselyje.
Ministras pažymėjo, kad Suomija laikysis savo įsipareigojimu sprendžiant euro zonos finansų krizę, įskaitant jos indėlį į Europos stabilumo mechanizmą (ESM), nepaisant fakto, kad mokėjimus patvirtino ankstesnė šalies vyriausybė, kurioje T.Soini nedirbo.
Tačiau T.Soini pabrėžė, kad Graikija automatiškai negaus jokios naujos pagalbos, kurios ji gali siekti per ESM.
„Turės būti vedamos derybos su Europos Sąjungos narėmis, bet nacionaliniu lygiu sprendimai dėl ESM bus pateikti Didžiajam komitetui“, - sakė ministras.
Suomijos parlamento Didysis komitetas, kurį sudaro 25 nariai, formuoja parlamento nuomonę dėl klausimų, susijusių su ES įstatymais.
Nepaisant T.Soini griežtos pozicijos, Suomijos naujoji vyriausybė veikiausiai neprieštaraus, kad Graikijai būtų suteikta nauja pagalbos paskola.
Suomija jau yra įnešusi savo indėlį į ESM, kurio didžiausias skolinimo pajėgumas sieks 500 mlrd. eurų, iš kurių iki šiol paskolinta mažiau nei 50 mln. eurų.
T.Soini populistinė Suomių partija balsavo prieš ESM, kai 2012 metais buvo kuriamas šis fondas.
„Suprantama, dabar, kai jis jau egzistuoja, jis yra dalis Suomijos politikos ir įsipareigojimų“, - pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Suomių partija rinkimų kampanijos metu griežtai pasisakė prieš bet kokią tolesnę finansinę pagalbą Graikijai. Balandį vykusiuose parlamento rinkimuose ji užėmė antrą vietą.
Pats T.Soini net pasisakė už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos (vadinamąjį Grexit scenarijų).
T.Soini, garsėjančio griežtomis euroskeptiškomis pažiūromis, paskyrimas užsienio reikalų ministru sulaukė prieštaringų vertinimų Briuselyje.
Grahamas Watsonas, buvęs Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos Europarlamente vadovas, praėjusią savaitę per vizitą Suomijoje sakė, kad T.Soini paskyrimą šalies diplomatijos vadovu galima būtų palyginti su „Drakulos paskyrimu vadovauti kraujo bankui“.