Uždraudus populiariai lyderei Mariai Corinai Machado eiti viešąsias pareigas, planas buvo įregistruoti kitą kandidatę, 80 metų universiteto profesorę Coriną Yoris, tačiau to nepavyko padaryti iki galutinio termino - pirmadienio vidurnakčio.
Antradienį Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) netikėtai paskelbė kandidatu politologą Edmundą Gonzalezą Urruti, buvusį Venesuelos ambasadorių Argentinoje ir Alžyre. Koalicija paskelbė, kad jis laikinai pakeis C. Yoris.
Kandidatus parinko režimas
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Brazilija buvo tarp kelių valstybių, pareiškusių susirūpinimą, kad opozicijos kandidatams draudžiama dalyvauti Venesuelos prezidento rinkimuose. 61 metų N. Maduro siekia pratęsti savo valdymo dešimtmetį dar šešeriais metais, didėjant susirūpinimui, kad jis slysta į autoritarizmą ir triuškina kitaminčius.
„Įvyko tai, dėl ko perspėjome daugelį mėnesių - režimas pasirinko savo (opozicijos) kandidatus“, – per spaudos konferenciją sakė M. C. Machado, pernai triuškinama persvara laimėjusi opozicijos pirminius rinkimus. Tačiau N. Maduro lojalūs teismai uždraudė jai 15 metų eiti viešąsias pareigas dėl kaltinimų korupcija ir už Vakarų sankcijų vyriausybei palaikymą. Kaltinimai korupcija laikomi melagingais.
Užsiregistruoti pavyko dar vienam opozicionieriui – veteranui politikui Manueliui Rosalesui. N. Maduro socialistų vyriausybė laiko jį priimtinesniu priešininku. Jis pats sakė nusprendęs kandidatuoti, kad „atvertų erdvę Venesuelos gyventojams balsuoti“, kitaip N. Maduro toliau valdys dar šešerius metus.
Opozicijai būtina vienytis
Apklausos rodo, kad palaikymas N. Maduro siekia 15-20 proc., tad jam laimėti padėtų opozicijos susiskaldymas. Pasak analitikų, N. Maduro žino, kad pralaimėtų bet kuriam kandidatui, kuriam pavyktų suvienyti opoziciją ir įkvėpti piliečius dalyvauti balsavime. Blogiausias scenarijus opozicijai būtų tolesnė vidinė įtampa.
N. Maduro sulaukia tarptautinės bendruomenės kritikos, kad kišasi į rinkimus, nors pernai jo vyriausybė ir opozicija Barbadose pasirašė susitarimą surengti laisvą ir sąžiningą balsavimą su tarptautiniais stebėtojais.
Daugelis šalių dėl sukčiavimo ir skaidrumo stokos atsisakė pripažinti N. Maduro pergalę per rinkimus 2018 m. ir teisėtu šalies lyderiu pripažino parlamento pirmininką Juaną Guaido. Nuo to laiko praėjo šešeri metai, J. Guaido vyriausybė žlugo, o N. Maduro toliau vadovauja naftos turtingai valstybei. Pirmadienį jis su fanfaromis įformino savo kandidatavimą į prezidentus, tūkstančiai žmonių susirinko palaikyti jį ir valdančiąją Venesuelos socialistų partiją.
Užsiregistravo dar keli kandidatai, prisistatantys kaip opozicijos veikėjai, bet iš tikrųjų susiję su N. Maduro vyriausybe.