JT pasiuntinys Espenas Barthas Eide šią žinią paskelbė po vakarienės su Kipro prezidentu Niku Anastasiadžiu ir naujai išrinktu Kipro turkų lyderiu Mustafa Akinci.
Tas susitikimas, surengtas JT patruliuojamoje buferinėje Nikosijos zonoje, vyko „teigiamoje atmosferoje“, sakė pasiuntinys.
Norvegų diplomatas pridūrė, kad planuojamos derybos yra „unikali galimybė“, kuria būtina pasinaudoti.
1974 metais Turkijos kariai, reaguodami į Atėnų suorganizuotą perversmą, kuriuo buvo siekiama suvienyti salą su Graikija, įsiveržė į šiaurinę Kipro dalį. 1983 metais turkiškasis Kipras paskelbė nepriklausomybę.
Tik Turkija pripažįsta ŠKTR, kuri yra priklausoma nuo Ankaros, suteikiančios jai trečdalį biudžeto.
Maždaug 1 tūkst. taikdarių stebi paliaubų liniją, einančią per Nikosijos – paskutinės padalytos Europos sostinės – širdį.
Derybos dėl šios salos suvienijimo vyksta jau ne vieną dešimtmetį, bet iki šiol buvo bevaisės. 2004 metais Kipro turkai pritarė vienam tuometinio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annano pasiūlytam planui, bet jį atmetė dauguma Kipro graikų.
Tais metais vis dar padalytas Kipras įstojo į Europos Sąjungą, ir nors šiaurinė salos dalis techniškai priklauso šiam blokui, Kipro turkai negali naudotis beveik visais narystės ES teikiamais privalumais.