Valerie Bacot buvo nuteista ketveriems metams laisvės atėmimo; treji metai bausmės vykdymo buvo atidėti neribotam laikui, o metus laiko moteris praleido laisvės atėmimo įstaigoje, informavo jos advokatė Nathalie Tomasini prie Chalon-sur-Saone miesto teismo susirinkusius žurnalistus.
„Norėčiau padėkoti teismui ir visiems, kas mane palaikė. Dabar metas pradėti naują kovą už visas kitas moteris, prieš visokeriopą netinkamą elgesį“, – žiniasklaidos atstovams sakė V. Bacot. Ji pridūrė, kad išgyvena „veikiau ne palengvėjimą, o psichinę ir fizinę tuštumą“.
Pasak advokatės, įsigalėjo teisingumas. „Šiandien ši moteris grįš pas savo vaikus, man tai reiškia didžiulę pergalę“, – pabrėžė ji.
V. Bacot prisipažino 2016 m. nušovusi Danielį Polette. D. Polette, tuometinis jos motinos partneris, pradėjo prievartauti V. Bacot, kai jai buvo vos 12 metų. Vėliau tapo jos vyru ir jie susilaukė keturių vaikų.
Už D. Polette nužudymą jai grėsė įkalinimas iki gyvos galvos.
Prokurorai iš pradžių siūlė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, ketverius metus nelaisvės atidedant neribotam laikui.
Išgirdusi teismo nuosprendį, kad visgi yra išleidžiama į laisvę, iš įtampos ir tuo pačiu palengvėjimo moteris nualpo. Į teismo salę buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai.
„Visi žinojo“
Bestseleriu tapusioje knygoje „Tout Le Monde Savait“ („Visi žinojo“) V. Bacot (40 m.) rašo, kad 25 m. vyresnis D. Polette pradėjo ją prievartauti, kai jai buvo 12 m., būdama 17 m. ji nuo jo pastojo, o gyvenimas prievartoje truko 18 metų.
„Elementariai norėjau apsisaugoti. Apsaugoti savo ir savo vaikų gyvenimą. Mano supratimu, visa kita nebuvo svarbu“, – rašo moteris savo autobiografijoje.
Byla atskleidė, kad incesto ir smurto artimoje aplinkoje aukos Prancūzijoje sulaukia mažai paramos ir pagalbos.
Sausį V. Bacot rėmėjai inicijavo peticiją už jos išlaisvinimą, kurią pasirašė daugiau nei 715 000 žmonių.
Knygoje V. Bacot išsakė mintį, kad turėtų būti nubausta, tačiau pabrėžė – D. Polette nužudymas buvo vienintelis būdas apsaugoti save ir savo vaikus nuo vyro, kuris pavertė jos gyvenimą pragaru, prasidėjusiu, kai jai buvo 12 m., ir pasibaigusiu 2016 m., kai jį nušovė.
„Nesu vien tik auka. Aš jį nužudžiau. Savaime suprantama, kad turėčiau sulaukti bausmės. Bet jei bausmė bus labai griežta, man tai reikš pritarimą, kad jis turėjo teisę elgtis taip, kaip su manim elgėsi“, – rašoma knygoje.
Vasarį Prancūzijoje plačiai nuskambėjo istorija apie seksualinę prievartą vienoje žinomoje šeimoje; po to buvo įvesta esminių įstatymų pakeitimų – seksas su vaikais iki 15 m. amžiaus pripažintas neteisėtu, o incestas, kai aukai dar nėra sukakę 18 m., laikomas išžaginimu.
Kaip knygoje rašo V. Bacot, visi žinojo, kad D. Polette buvo linkęs smurtauti.
Jos motina Joelle Aubague teisme tvirtino, kad „viskas vyko jai už nugaros“.
Kaip teisme teigė advokatė N. Tomasini, 1995 m. už seksualinį priekabiavimą prie nepilnametės D. Polette buvo nuteistas 2,5 metų kalėjimo.
Tuo metu V. Bacot buvo 15 m. J. Aubague lankė tuometinį savo partnerį kalėjime, į vizitus vesdavosi ir dukterį.
„Vestis dukterį į kalėjimą aplankyti vyro, kuris ją žagino? Toji moteris ničnieko nesupranta“, – teisme piktinosi D. Polette sesuo Mireille Polette, rašoma „Le Monde“.
Tačiau pati J. Aubague teisme tvirtino esą Valerie pati norėdavo eiti.
„Ji jau buvo užaugusi, aš jos neverčiau“, – kalbėjo moteris. Visų nustebimui motina pridūrė, kad tokiu būdu duktė surinko reikiamą vairavimo su priežiūra valandų skaičių.
Atlikęs bausmę, D. Polette grįžo pas J. Aubague ir tęsė jos dukters prievartą. „Niekam neatrodė keista, kad Danielius, lyg nieko nebūtų įvykę, grįžo gyventi pas mus, – savo knygoje rašo V. Bacot. – Visi viską žinojo, bet niekas nieko nesakė.“
„Buvau naivi, manydama, kad galbūt reikia atleisti žmogui ir suteikti antrą šansą“, – teismo salėje kalbėjo jos motina.
Baimėje nugyventi metai
„Kai jis grįžo [atlikęs bausmę kalėjime], pažadėjo palikti mane ramybėje. Mano motina jam atleido. Tačiau viskas vėl prasidėjo. Po išžaginimo pastojau“, – pasakojo V. Bacot. Tuo metu jai buvo 17 m.
Tada, alkoholikės motinos išvaryta iš namų, ji apsigyveno pas D. Polette.
„Norėjau išsaugoti kūdikį. Neturėjau artimų žmonių. Kur galėjau eiti?“ – teisme kalbėjo moteris.
Alkoholikas D. Polette darėsi vis žiauresnis, kartą užpuolė ją su kirviu.
„Iš pradžių jis man suduodavo, vėliau spardydavo, kumščiuodavo, galiausiai smaugdavo“, – apie savo tuometinį gyvenimą, kurį pavadino baisiu pragaru, pasakojo moteris.
Jis neleido jai dirbti, naudoti kontraceptinių priemonių. V. Bacot pagimdė dar tris vaikus.
Galiausiai D. Polette privertė ją užsiiminėti prostitucija jo automobilyje.
Viskas vykdavo jo automobilio „Peugeot“ galinėje sėdynėje, jis duodavo jai nurodymus per ausinę, norėdamas būti tikras, kad ji vykdo klientų reikalavimus. Jos sekso paslaugas jis buvo įkainojęs 20–50 eurų.
Tyrėjai išsiaiškino, kad D. Polette ne kartą grasino ją nušauti, jeigu ši jam nepaklus.
„Aš visiškai priklausau Danieliui, esu jam priklausantis daiktas, jis gali daryti su manimi, ką panorėjęs. Vieną dieną jis mane nužudys.<...> Jaučiau tai nuo vaikystės, nuo tos dienos, kai mano motina atidarė jam duris“, – savo knygoje rašo moteris.
Teismo paskirtas psichiatras konstatavo V. Bacot potrauminio streso sutrikimą ir kitus simptomus, būdingus moterims, esančioms smurtiniuose santykiuose.
Advokatės teigimu, aplinkiniai žmonės buvo absoliučiai abejingi ir nepadėjo V. Bacot.
Kaip knygos pratarmėje parašė advokatės Janine Bonaggiunta ir N. Tomasini, būdama paauglė, vėliau – jauna moteris, ji kentė prievartą ir susidūrė su skaudžiu visuomenės abejingumu.
Kaip CNN teigė N. Tomasini, ši byla atskleidė stulbinamą visuomenės ir sistemos ydingumą, policijos, socialinių paslaugų teikėjų ir medikų, kurie turėtų padėti smurto aukoms, neveiklumą.
V. Bacot rašo knygoje, kad mėgino kreiptis pagalbos į policiją. Nuolat sekama D. Polette, ji negalėjo eiti į policijos nuovadą, todėl paprašė sūnaus ir dukters vaikino nueiti į policiją. Deja, policininkai du kartus išsiuntė juos namo, pareiškę, kad šis atvejis – ne jų jurisdikcija, o V. Bacot turėtų ateiti pati.
„Galiausiai nusprendėme nieko nebesiimti, nebekovoti – vis tiek niekas nenori klausyti. Mums nebėra išeities – viskas prarasta“, – rašoma knygoje.
Anot teismo protokolų, kuriuos publikavo „Le Monde“ moters sūnus ir tuometinis jos dukters vaikinas patvirtino ėję į policiją, deja, niekas iš policijos pareigūnų šio atvejo neprisiminė.
Prancūzijoje seniai kalbama, kad nėra pagalbos sistemos incesto ir smurto namuose aukoms. Aktyvistų grupės „Face a l‘Inceste“, siekusios įstatymų pataisų, kurios gintų incesto ir smurto namuose aukas, ir remiančios nukentėjusius, prezidentė Isabelle Aubry pabrėžė – aukos priverstos pačios ieškotis pagalbos.
„Valstybė, užuot parūpinusi pagalbos nukentėjusiems nuo incesto, kuris paveikia visą likusį gyvenimą ir sukelia potrauminio streso sutrikimą, nori, kad aukos pačios prašytų pagalbos. Kokiu būdu joms tai padaryti? Jos jau ir taip be galo pažeidžiamos“, – CNN sakė I. Aubry.
Savigyna
Teisme V. Bacot pasakojo stipriai išsigandusi, kai D. Polette paklausė, ar jų duktė Karline jau gyvena seksualinį gyvenimą.
„Tada labai išsigandau. Išsigandau, kad jis ją išnaudos. Jaučiau – bėgant metams jis vis stipriau ją skaudins. Nežinojau, ką daryti“, – verkdama teisme pasakojo moteris.
V. Bacot teigė nusprendusi – visa tai turi liautis.
2016 m. kovą D. Polette liepė jai seksualiai aptarnauti klientą. Tada moteris paėmė automobilyje laikomą pistoletą, nusitaikė savo sutuoktiniui į kaklą (jis sėdėjo vairuotojo vietoje) ir vienu šūviu nušovė.
V. Bacot teigė norėjusi apsaugoti dukterį nuo tokio paties kaip jos likimo. „Norėjau ją išgelbėti“, – teigė ji.
V. Bacot, padedama dviejų vaikų, paslėpė kūną miške. 2017 m. spalį ją sulaikė policija. Moteris prisipažino kalta, o po metų nelaisvėje ją išleido iš kalėjimo už užstatą.
Prokurorai kritikavo V. Bacot už tai, kad ji nepaliko vyro, nepabėgo nuo jo, jie argumentavo, kad buvo galimi kiti sprendimai, užuot žudžius sutuoktinį. Advokatė atsakė, kad sprendimų neabejotinai būta, tačiau tik ne V. Bacot.
Teisininkės Catherine Perelmutter teigimu, Prancūzijos baudžiamojoje teisėje nėra konkrečių straipsnių smurtą patyrusioms moterims, kurios nužudė savo smurtaujantį vyrą.
Gynyba pateikė V. Bacot veiksmus kaip savigyną, vis tik Prancūzijos teisėje toks variantas nenumatytas. Pasak C. Perelmutter, įstatymiškai neįmanoma traktuoti moters poelgio kaip savigynos, nes savigyna laikomas atsakas į esamą, staigų išpuolį. Vis tik, atsižvelgiant į aplinkybes, akivaizdu, kad moteris buvo stipriai sutraumuotos psichikos.
Kai minėta, teismo paskirtas psichiatras konstatavo V. Bacot potrauminio streso sindromą.
Advokatė N. Tomasini CNN teigė, kad jos ginamoji nebuvo normalios psichinės būklės, todėl yra pagrindo teigti, kad ji neturėjo kito pasirinkimo.
Visuomenės parama
Paramos grupės atstovė spaudai Florian Maily teigė CNN, kad iš pradžių susikūrė vietinė V. Bacot palaikymo grupė, vėliau judėjimas išplito po visą Prancūziją: „Iš pradžių tebuvo saujelė žmonių, norėjusių jai padėti. Vėliau sudarėme peticiją, reikalai įsibėgėjo, ypač sulaukus žiniasklaidos dėmesio. Manau žmonės neliko abejingi, nes tai siaubinga. Ši istorija sukrečianti, nenormali, tuo pačiu ji susijusi su visuomenėje žinomais dalykais – kraujomaiša, „MeToo“ judėjimu ir kt.“
Ši byla primena panašią prancūzės Jacqueline Sauvage istoriją. Moteris buvo nuteista 10 metų kalėjimo už tai, kad 2012 m. nušovė smurtaujantį vyrą, praėjus dienai po to, kai nusižudė jų sūnus. 2016 m. tuometinis Prancūzijos prezidentas patenkino malonės prašymą, ir ji buvo išlaisvinta.
V. Bacot advokatės J. Bonaggiunta ir N. Tomasini atstovavo ir J. Sauvage. Pasak žurnalistės, istorikės Claire Secail, jos siekė įrodyti, kad jų ginamoji buvo auka.
Pasak C. Secail, „įstatymiškai V. Bacot gali būti pripažinta kalta, tačiau moralės požiūriu institucijos neturi teisės jos smerkti. Tai, ką ji padarė, yra praktiškai smulkmena, lyginant su tuo, ką jai teko išgyventi ir kas visuomenės akyse daro ją tikrąja auka“.
Atvykstančią į teismo posėdį V. Bacot pasitiko būrys žurnalistų, ji atrodė sutrikusi ir nepateikė komentarų. Moters advokatės pabrėžė – ji 25-erius metus kentė smurtą, o baimė, kad dukters laukia tas pats likimas, paskatino ją nušauti D. Polette.
Teismas konstatavo – V. Bacot buvo įsitikinusi privalanti tai pasielgti, kad apsaugotų savo vaikus.
Į teismą atėję D. Polette giminaičiai teigė nė trupučio neliūdintys dėl jo mirties. Brolis ir seserys vadino jį pabaisa.
„Iš visos širdies jaučiu dėkingumą Valerie, kad jį nušovė. Ji padarė tai, ką aš seniai turėjau padaryti“, – sakė D. Polette sesuo (59 m.). Ji teigė, kad brolis ją išžagino, kai jai buvo 12 metų.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. +370 65500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (+370 65052858) |