Nors vienus pokalbių ištraukose girdimus Rusijos pareigūnus buvo gana lengva atpažinti, pavyzdžiui, tuometinį Rusijos prezidento patarėją Vladislavą Surkovą, kai kurie tyrėjams ir visuomenei ilgą laiką buvo nežinomi, rašo bellingcat.com.
Bene svarbiausias nežinomas asmuo, kaip spėjama, atliko strateginę ginkluotės judėjimo iš Rusijos į Ukrainą priežiūros funkciją, o tai reiškia, kad galėjo duoti leidimą perkelti Rusijos „Buk“ raketinę sistemą, iš kurios ir buvo numuštas Malaizijos keleivinis orlaivis. Jungtinė tyrėjų komanda kreipėsi pagalbos į liudininkus ir visuomenę, vildamasi nustatyti šio asmens tapatybę, kuris telefoniniuose pokalbiuose buvo minimas tik kaip „Vladimiras Ivanovičius“.
Dabar Jungtinė tyrėjų komanda, bendradarbiaudama su kolegomis iš Rusijos „The Insider“ ir Kevinu Hallu iš „McClatchy Newspapers“, pagaliau išsiaiškino, kad asmuo, vadinamas „Vladimiru Ivanovičiumi“, yra vienas iš įtakingiausių Rusijos federalinės saugumo tarnybos karininkų – generolas pulkininkas Andrejus Ivanovičius Burlakas. Rusijos federalinės saugumo tarnybos generolas – kol kas aukščiausio rango asmuo, įvardytas MH17 lėktuvo tragedijos tyrime.
Remiantis telefoninių pokalbių ištraukomis, tampa aišku, kad „Vladimiras Ivanovičius“ atliko itin svarbų vaidmenį rytinės Ukrainos separatistų ir Rusijos valdžios vadovavimo sekoje. 2014 metų birželio pabaigoje Kremlius pradėjo konsoliduoti iki tol pavieniui veikusius Maskvos palaikomus separatistų darinius Rytų Ukrainoje ir užtikrino ginkluotės tiekimą per sieną. Anksčiau tiek Vyriausioji žvalgybos valdyba, tiek Federalinė saugumo tarnyba turėjo sau pavaldžių karinių grupuočių Donbase ir savarankiškai juos aprūpindavo ginklais (kartais sukeldami tokių grupių tarpusavio konfliktų), tačiau liepos pradžioje procesas jau buvo centralizuotas ir imtas kontroliuoti vien Federalinės saugumo tarnybos. Akivaizdu, kad „Vladimiras Ivanovičius“ buvo būtent tas minėtosios žinybos karininkas, kuriam pavesta rūpintis ginkluotės srautu per Rusijos ir Ukrainos sieną.
Turint omenyje, koks svarbus vaidmuo jam buvo patikėtas, tiesiog neįmanoma, kad toks stambus ginkluotės objektas kaip „Buk“ sistema galėjo ankstyvomis liepos 17 dienos valandomis kirsti sieną be tiesioginio „Vladimiro Ivanovičiaus“ leidimo. Tai reiškia, kad „Vladimiras Ivanovičius“ buvo itin svarbus vadovavimo grandinėje dislokuojant „Buk“ sistemą Ukrainoje, taigi tiesiogiai susijęs ir su MH17 tragedija.
„Vladimiras Ivanovičius“ iš tikrųjų yra generolas pulkininkas Andrejus Burlakas.
„Bellingcat“ išsiaiškino, kad „Vladimiras Ivanovičius“ – generolas pulkininkas Andrejus Ivanovičius Burlakas. Jis yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos operatyvinio personalo vadovas ir Federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos vadovo Aleksandro Bortnikovo pirmasis pavaduotojas. Savo ruožtu A. Bortnikovas eina ir Federalinės saugumo tarnybos vadovo pirmojo pavaduotojo pareigas. Taigi, A. Burlakas yra vienas iš aukščiausiųjų Federalinės saugumo tarnybos pareigūnų, nuo tarnybos vadovo posto jį skiria vos dvi pakopos. Tiesioginis jo viršininkas yra armijos generolas Vladimiras Kulišovas. Numušant MH17, A. Burlakas užėmė dabartines pareigas.
A. Burlakas gimė 1965 m. nedideliame miestelyje Sovetskaja Gavan, įsikūrusiame Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, ant Japonijos jūros kranto. 1986 m. jis baigė Maskvoje esantį Federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos institutą ir buvo išsiųstas tarnauti Sovietų Sąjungos pasienyje su Afganistanu ir Iranu.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, 1995 m. A. Burlaka baigė Federalinės saugumo tarnybos akademiją Maskvoje ir pradėjo vadovauti Rusijos Ramiojo vandenyno pakrančių apsaugos regioniniams padaliniams bei Tolimųjų Rytų regioninei pasienio tarnybai Chabarovske. Iki 2012 m. jis buvo Tolimųjų Rytų pasienio tarnybos direktorius. 2007 m. prezidento dekretu A. Burlakas buvo paskirtas į Federalinės saugumo tarnybos Pakrančių apsaugos tarnybos vadovus Sachalino srityje, esančioje į šiaurę nuo Japonijos. Jis yra minimas tarp asmenų, 2019 m. gavusių Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) pasieniečiams skiriamą apdovanojimą už nepriekaištingą tarnybą.
Nors nėra viešai prieinamos informacijos apie generolo A. Burlakos prisidėjimą prie karo Donbase, „Bellingcat“ gauti duomenys ir anksčiau nutekintos ar perimtos korespondencijos apžvalga patvirtina Jungtinės tyrėjų komandos pateiktų pokalbių ištraukų teisingumą.
2014–2015 m. A. Burlakos kelionių lėktuvu informacijos apžvalgoje matyti, kad jis dažnai iš Maskvos skraidė į Rostovą, Krymą ir Krasnodarą – tris karinių operacijų prieš Ukrainą valdymo centrus. A. Burlakos kelionių laikas taip pat sutampa su laikotarpiu, kai jis buvo Ukrainoje arba netoli sienos su Ukraina, kurį galima nustatyti išanalizavus pokalbių ištraukas. Pavyzdžiui, A. Burlakas iš Maskvos atvyko į Rostovą 2014 m. liepos 15 d. ryte ir išvyko liepos 18 d., vėlai vakare, t. y. kitą dieną po MH17 numušimo (pokalbių nuo 2014 m. liepos 16 d. ištraukose nurodoma, kad „Vladimiras Ivanovičius“ ką tik atskrido iš Maskvos.).
A. Burlakos bendrakeleivių ir jų bendrakeleivių (žmonių, kurie užsisakė jungtinius skrydžius) analizė leido nustatyti kitus Federalinės saugumo tarnybos agentus, prisidėjusius prie Rusijos invazijos į Ukrainą. Pavyzdžiui, keletas iš A. Burlakos bendrakeleivių dažnai keliaudavo su generolu Sergejumi Beseda, Federalinės saugumo tarnybos 5-ojo padalinio (informacija ir tarptautinis bendradarbiavimas) vadovu, kuriam Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įvedė sankcijas už vaidmenį Ukrainos kare.