Anot Lenkijos užsienio reikalų ministro, priešraketinės gynybos objektas, kurio koncepcija prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje buvo keičiama, darbus pradės „jau artimiausiomis savaitėmis“. „Derybų metu pasiekiau labai svarbios pergalės: kad amerikiečių priešraketinės gynybos objektas galėtų numušti ir Lenkijos kryptimi skrendančias rusų raketas, o ne tik į Jungtines Valstijas paleistas Irano raketas“, – per interviu pasidžiaugė R. Sikorskis.
Kaip rašo „The Moscow Times“, Redzikovo bazė yra už 165 kilometrų nuo sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Joje veikia radiolokacinė stotis ir trys paleidimo aikštelės „Mk-41“, kiekvienoje iš jų – po aštuonis konteinerius priešų raketoms perimti skirtoms „Standard Missile 3“ raketoms. NATO duomenimis, „AEGIS ashore“ funkcija – išskirtinai gynybinė. Būtent tokiu tikslu priešraketinės gynybos objektas, vadovaujamas ir valdomas Aljanso vadovybės, 2024 metų liepą buvo suteiktas „Europos valstybių gynybai nuo balistinių raketų iš už euroatlantinio regiono ribų“.
Tuometinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikino, kad sistema – absoliučios operatyvinės parengties. Balistinės raketos plačiai naudojamos kare tiek Ukrainoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Mes kaip gynybinis aljansas šios grėsmės ignoruoti paprasčiausiai negalime“, – tada kalbėjo generalinis sekretorius.
Ne vienintelė Europoje
Oficialiai pradėjus veikti bazei šiaurinėje Lenkijoje, Europa turės du tokius gynybai gyvybiškai svarbius objektus. Pirmasis „AEGIS ashore“ atsirado Rumunijoje – dar 2016 metais. Be to, „NATO priešraketinės gynybos skydą“ sudaro ir keturi JAV karo laivai, dislokuoti Rotos uoste Ispanijoje, bei ankstyvojo perspėjimo radaras Turkijoje.
Rusijos karinė vadovybė tikina, kad Rumunijoje ir Lenkijoje dislokuotos universaliosios „Mk-41“ paleidimo aikštelės gali būti naudojamos ne tik gynybos tikslais, bet ir kruizinėms vidutinio nuotolio raketoms „Tomahawk“. Rusijos gynybos ministerija mainais žadėjo perkelti „Iskander“ komplektų į Kaliningrado sritį, primena „The Moscow Times“.
Buvęs Lenkijos kariuomenės generalinio štabo vadas Rajmundas Andrzejczakas spalio 11 dieną pareiškė, kad Rusijos sprendimo pulti Baltijos valstybes atveju Vakarai atsakytų smūgiu Sankt Peterburgui. Varšuva, anot jo, šiam tikslui jau perka 800 ilgojo nuotolio (iki 900 kilometrų) raketų.