Kaip skelbia Švedijos radijas ir leidinys „ Aftonbladet“, strategiškai svarbioje Gotlando saloje nuo ketvirtadienio miestelių gatvėse patruliuoja kariai su technika. Tai patvirtino ir Gotlando pulko ryšių su visuomene karininkas Tomasas Ängshammaras.
„Nuo ketvirtadienio tokie patruliai bus matomi gatvėse ir kai kuriose kitose vietose, tarp jų ir Visbį“, teigė karininkas. Uostai, oro uostai, kiti strategiškai svarbūs objektai saloje, kuri vadinama nepaskandinamu švedų lėktuvnešiu, bus neribotą laiką saugomi karių, siekiant „prisitaikyti prie pakitusios saugumo situacijos. Švedija jau kurį laiką stiprina pajėgumus Gotlande, tačiau atviras karių patruliavimas gatvėse paaštrėjus įtampai yra naujas nerimą keliantis žingsnis dėl padėties.
„Taip, tai daroma dėl įtampų regione, apie ką kalbėjo ir karinė vadovybė. Mes stipriname savo parengtį. Kol kas nežinome, kokios bus mūsų užduotys, bet mus matysite dažniau“, – pridūrė karininkas, tiesa, nuraminęs, kad tiesioginės karinės grėsmės rizika Gotlandui ar visai Švedijai yra maža. Vis dėlto tokių priemonių Švedija ėmėsi po to, kai trečiadienį Baltijos jūroje buvo pastebėtas neįprastas Rusijos laivyno sujudimas.
Netoli Švedijos krantų pasirodė net trys rusų desantiniai laivai – du „Ropuča“ klasės laivai „Georgij Pobedonosec“ ir „Olenegorskij gorniak“ bei naujos, „Ivan Gren“ klasės desantinis laivas „Piotr Morgunov“. Kiekvienas jų gali gabenti po kelis šimtus jūrų pėstininkų bei po keliolika tankų ir šarvuočių.
Tačiau įdomiausia, kad visi šie trys laivai priklauso Rusijos Šiaurės laivynui, kur yra jų nuolatinė dislokacijos vieta, o į Baltijos jūrą be išankstinio perspėjimo permesti tik šiemet.
Pastarosiomis dienomis netoli Gotlando salos sukiojasi ir JAV pakrančių stebėjimo lėktuvai „P-8 Poseidon“, kurie stebi rusų laivų judėjimą Baltijos jūroje. Šiuo amerikiečių žvalgybinius orlaivius lydi ir švedų stebėjimo orlaiviai bei naikintuvai JAS-39 „Gripen“.
Pastarosiomis dienomis Rusija su Vakarų šalimis surengė eilę diplomatinių susitikimų, kuriuose Kremlius kėlė savo reikalavimus. Po dviejų derybų raundų – pirmadienio susitikimo Ženevoje ir trečiadienio pokalbio Briuselyje – jokių proveržio ženklų nematyti.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį sakė, kad Kremlius „itin neigiamai“ vertina JAV sankcijų projektą, ypač dar vykstant „nesėkmingoms“ deryboms. Rusija netgi pagrasino diplomatinių santykių nutraukimu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Rusija net neketina svarstyti Jungtinių Valstijų reikalavimo „grąžinti šalies karius“ į Rusijos teritorijoje esančias kareivines.
Priešingai, Rusijos Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas jau leido suprasti, kad derybos su Vakarais atsidūrė ant žlugimo ribos, mat Kremliaus pasiūlymų esą rimtai nevertina nei JAV, nei NATO, tad Rusija neatmeta ir savo pajėgų dislokavimo Kuboje bei Venesueloje.
Tuo metu V. Putinui, anot S. Riabkovo jau „buvo pateikti kariniai sprendimo Ukrainoje scenarijai“.
Prie sienos su Ukraina Rusija toliau telkia papildomas pajėgas, kurios jau dabar viršija 100 tūkst. karių. Čia Rusija pastarosiomis dienomis, kai vyko derybos su JAV ir kitomis NATO šalimis, perkėlė dar daugiau karinės technikos.
Stoltenbergas: Suomija ir Švedija galėtų greitai tapti NATO narėmis
Suomija ir Švedija galėtų greitai prisijungti prie NATO, jei pateiktų prašymus dėl narystės, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Žinoma, daugeliu atžvilgiu jos (Suomija ir Švedija) labai arti NATO visais aspektais. Turint tai galvoje, procesas būtų greitas, jeigu jos nuspręstų pateikti paraiškas“, – sakė NATO vadovas, ketvirtadienį paklaustas, kaip greitai šios valstybės galėtų būti priimtos į Aljansą.
J. Stoltenbergas paaiškino, kad Suomija ir Švedija yra artimos Aljanso partnerės, NATO ir šios šalys rengia bendrus mokymus. Be to, pasak generalinio sekretoriaus, šios šalys atitinka daugelį NATO standartų, turi gerai funkcionuojančias gynybos ir saugumo institucijas.
J. Stoltenbergas pridūrė, kad bet kokiu atveju Suomijos ir Švedijos prisijungimui būtų reikalingas politinis sprendimas – tiek šių valstybių, tiek 30 NATO narių.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija negali dėti pastangų mažinti įtampą santykiuose su Vakarais skambant Aljanso pareiškimams apie jo būsimą plėtrą.
„Girdime NATO pareiškimus, kad NATO toliau plėsis. Girdime Amerikos atstovų pareiškimus, kviečiančius į NATO naujas šalis. Turiu galvoje Suomiją ir Švediją. Girdime kai kurių NATO valstybių pareiškimus su reikalavimais didinti kontingentą jų teritorijose. Negi mes turėtume dėti pastangas deeskaluoti padėtį tokiomis aplinkybėmis?“ – sakė D. Peskovas žurnalistams, paklaustas, ar Rusija gali pasiųsti Vakarams signalą apie mažėjančią įtampą.
„Jeigu NATO nori mums nurodinėti, kaip ir kur perkėlinėti mūsų ginkluotąsias pajėgas Rusijos teritorijoje, tai vargu bau įmanoma. Kalbame apie Rusijos teritoriją. Rusija neperkėlinėja savo ginkluotųjų pajėgų kitose valstybėse. Tai taip pat labai principinis momentas“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš provakarietišką Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių. Maskva savo ruožtu neigia, kad masinis karių telkimas aplink Ukrainą kelia grėsmę, ir sako, kad kariuomenės perkėlimas yra atsakas į Aljanso stiprinamas pajėgas netoli Rusijos sienų.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.
Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.