„Kai matome, kad kyla problemų, žinoma, imamės diplomatinių priemonių. Siunčiame savo delegacijas iš Švedijos ir Suomijos į Ankarą. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo Davose (Šveicarija) dalyviams.
Švedija ir Suomija pateikė prašymus prisijungti prie transatlantinio aljanso reaguodamos į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
„Manome, kad NATO yra 30 demokratinių šalių grupė, kuriai būdingos bendros vertybės ir labai stiprus transatlantinis bendradarbiavimas, ir būtent to šiuo metu mums reikia“, – pridūrė P. Haavisto.
Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas ir užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sedatas Onalas trečiadienį susitiks su Suomijos ir Švedijos pareigūnais.
Turkijos užsienio reikalų ministrą Mevlutą Cavusoglu privačiam transliuotojui NTV sakė, kad Ankara parengė „susitarimo projektą“, kuris bus diskusijų pagrindas.
Turkija nori „garantijų“, kurias būtų galima pateikti oficialiame, pasirašytame susitarime, o ne „pageidavimų“, sakė jis.
NATO narė Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, kurioje gyvena gausi turkų imigrantų bendruomenė, slepiant neteisėtus kurdų kovotojus ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno, ieškomo dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, šalininkus.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį perspėjo, kad Turkija priešinsis šių dviejų kandidačių narystei, jei nebus atsižvelgta į jai susirūpinimą keliančius klausimus, o tai gali tapti didele kliūtimi, nes priimant NATO sprendimus būtinas bendras sutarimas.
„Suprantame, kad Turkija turi tam tikrų rūpesčių dėl savo saugumo, pavyzdžiui, dėl terorizmo, – sakė P. Haavisto. – Manome, kad turime gerų atsakymų į juos, nes taip pat dalyvaujame kovoje su teroristais. Taigi, manome, kad šį klausimą galima išspręsti“.
Analitikai teigia, kad mėginimas spręsti nesutarimus tarp Šiaurės šalių ir Turkijos yra labiau Ankaros noras pademonstruoti pasipriešinimą siekiant užsitikrinti nuolaidų iš kitų NATO narių, pavyzdžiui, gauti naikintuvų iš JAV.
P. Haavisto sakė, kad „gali būti tam tikrų klausimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su Suomija ar Švedija, o labiau su kitomis NATO narėmis ar panašiai, tačiau esu įsitikinęs, kad NATO, vadovaudamasi gera valia, gali išspręsti šį klausimą“.
Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad Turkija atsisakys blokados dėl Švedijos ir Suomijos narystės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad bus išsklaidyti Turkijos nuogąstavimai dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Vakarų gynybinį aljansą. Jis esąs tikras, kad bus rastas kelias, kaip išspręsti problemą, sakė NATO vadovas antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Suomija ir Švedija prisidės prie kolektyvinės Aljanso gynybos, o tai ypač svarbu Baltijos jūros regionui, pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Turkiją, J. Stoltenbergas sakė, kad jos padėtis prie sienų su Iraku ir Sirija turi strateginę reikšmę visai NATO. Dabar esą būtina susėsti ir rasti išeitį. „Ir aš esu tikras, kad mes tai padarysime“, – pažymėjo NATO vadovas. Taip pat esą reikia spręsti nuogąstavimų, kuriuos pareiškė Suomija ir Švedija dėl pereinamojo laikotarpio iki narystės.