2021–2025 metų šalies gynybos biudžetas bus padidintas 27 mlrd. Švedijos kronų (2,6 mlrd. eurų), per spaudos konferenciją sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Tokiu būdu Švedijos išlaidos gynybai padidės 40 procentų.
Vyriausybė savo pareiškime nurodė, kad sprendimas didinti gynybos išlaidas priimtas atsižvelgiant į Europoje padidėjusią įtampą, įskaitant „Rusijos agresiją Sakartvele ir Ukrainoje“.
„Ginkluotas puolimas prieš Švediją negali būti atmestas“, – pažymėjo P. Hultqvistas.
Švedija jau didino išlaidas gynybai 2014–2020 metų biudžete, tad nuo 2014 iki 2025 metų gynybos biudžetas bus padidintas iš viso 85 procentais.
„Tai didžiausias procentinis išlaidų kariuomenei didinimas nuo 6-ojo dešimtmečio“, – sakė P. Hultqvistas.
Siūlymui didinti karines išlaidas dar turės pritarti šalies parlamentas. Planuojama, kad jis paveiktų visas kariuomenės rūšis, o ginkluotųjų pajėgų personalas padidėtų nuo 60 tūkst. iki 90 tūkst., nurodė vyriausybė.
Švedija išlaidas gynybai reikšmingai sumažino pasibaigus Šaltajam karui.
Šia tema ilgą laiką vyko debatai. Galiausiai parlamentas nusprendė didinti šalies gynybos finansavimą, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
2017 metais Švedijoje buvo sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba, o 2018 metų sausį šalis, kuri nėra NATO narė, sugrąžino karinę įgulą į Gotlando salą, padidėjus susirūpinimui dėl Rusijos ketinimų Europos ir Baltijos jūros atžvilgiu.
P. Hultqvistas perspėjo, kad kariuomenei pertvarkyti prireiks laiko, ir apgailestavo, kad ankstesnis „nusiginklavimas nuėjo per toli“. Ministras ragino būsimus šalies lyderius „nekartoti šių klaidų“ ir palaikyti „stabilumą“.