Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė paraiškas tapti NATO narėmis. Tačiau Turkija blokuoja Švedijos ir Suomijos narystės paraiškas, kaltindama ypač Stokholmą teikiant prieglobstį „teroristams“.
Pataisa, priimta 278 balsais Švedijos 349 vietų parlamente, leidžia priimti naujus įstatymus, „ribojančius asociacijų laisvę, kai kalbama apie asociacijas, įsitraukusias į terorizmą arba jį remiančias“. Pasak parlamento nuolatinio Konstitucinių reikalų komiteto, rekomendavusio parlamentarams pritarti pasiūlymui, tai leis „labiau kriminalizuoti dalyvavimą teroristinėje organizacijoje arba uždrausti teroristinę organizaciją“.
Ekspertai teigia, kad nauji teisės aktai palengvins Kurdistano darbininkų partijos (PKK), įtrauktos į Ankaros ir daugumos jos Vakarų sąjungininkių juoduosius sąrašus, narių baudžiamąjį persekiojimą. Pakeitimas įsigalios sausio 1 dieną.
Praėjusią savaitę lankydamasis Ankaroje naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas apibūdino Konstitucijos pataisą kaip „didelį žingsnį“. „Iki metų pabaigos ir kitų pradžios Švedija imsis didelių žingsnių, suteiksiančių Švedijos teisinėms institucijoms daugiau galių kovoti su terorizmu“, – sakė jis per bendrą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferenciją.
Švedijoje Konstitucijos pataisoms turi pritarti du parlamentai, tarp jų turi vykti visuotiniai rinkimai. Pirmasis balsavimas buvo surengtas balandį vadovaujant ankstesnei Švedijos kairiųjų vyriausybei, prieš oficialų Švedijos sprendimą gegužės viduryje pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tik šalies Kairioji partija pareiškė nepritarimą pokyčiams.