„Vyriausybė nepasirašys branduolinių ginklų uždraudimo konvencijos dabartiniu pavidalu“, – per Stokholme surengtą spaudos konferenciją žurnalistams pareiškė M. Wallstrom.
Branduolinių ginklų uždraudimo sutartį (Treaty on the Prohibition of Nuclear Weapons, TPNW), kuria raginama uždrausti „branduolinius ginklus ar kitus branduolinius sprogstamuosius įtaisus“, 2017 metų liepą priėmė JT Generalinė Asamblėja. Per balsavimą dokumentui pritarė 122 šalys, įskaitant Švediją.
Anot M. Wallstrom, nors Švedija tąsyk susitarimą palaikė, Stokholmas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl fakto, kad dokumente nepateikiama aiškios apibrėžties, kokiems ginklams bus taikomos jo nuostatos, ir kaip jis bus susijęs su kitomis sutartimis, tokiomis kaip Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (Treaty on the Non-Proliferation of Nuclear Weapons, NPT).
Užuot pasirašiusi sutartį, Švedija sieks stebėtojos statuso, nurodė M. Wallstrom. Ministrė pridūrė, kad jos šalis tebėra įsipareigojusi kurti pasaulį be branduolinių ginklų.
„Tikrai norėčiau, kad turėtumėm konvenciją, kurią būtų įmanoma pasirašyti... bet būkime realistai“, – sakė ji.
Sutartį iki šiol pasirašė 70 šalių, o ratifikavo – 23. Susitarimas įsigalios, kai jį ratifikuos 50 valstybių.
Šis paktas laikomas daugiausia simboliniu, nes nė viena šalių, turinčių ar galimai įsigijusi branduolinių ginklų, nepadėjo parašo po dokumentu.
Neseniai paskelbtoje Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) atskaitoje pabrėžiama, kad nors bendras branduolinių užtaisų skaičius pasaulyje yra sumažėjęs nuo piko 9-ojo dešimtmečio viduryje, devynios branduolinių ginklų turinčios valstybės nuolat modernizuoja savo arsenalus.
SIPRI skaičiavimais, 2019 metų pradžioje JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja turėjo iš viso apie 13 865 branduolinius ginklus.