Manoma, kad Kinijos laivas „Yi Peng Three“ tuo metu buvo tame rajone ir nuo to laiko stovėjo išmetęs inkarą tarptautiniuose vandenyse prie Danijos krantų.
Pekinas neigė, kad yra kaip nors susijęs su sabotažu, ir penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Švedija bei kitomis šalimis, kad išsiaiškintų, kas nutiko.
Lapkričio 15 dieną „Yi Peng Three“ išplaukė iš Rusijos Ust-Lugos uosto, esančio į vakarus nuo Sankt Peterburgo. Lapkričio 17 dieną anksti ryte buvo pažeistas „Arelion“ kabelis tarp Švedijos Gotlando salos ir Lietuvos.
Kitą dieną nutrūko „C-Lion 1“ kabelis tarp Suomijos sostinės Helsinkio ir Vokietijos Rostoko uosto.
Laivų stebėjimo svetainių duomenys rodo, kad laivas „Yi Peng Three“ plaukė per šiuos kabelius maždaug tuo metu, kai kiekvienas iš jų buvo nutrauktas.
Pasak „Wall Street Journal“, tyrėjai įtaria, kad laivas tyčia sugadino kabelius nuleisdamas ir vilkdamas inkarą jūros dugnu daugiau kaip 160 kilometrų.
Laivas nuo lapkričio 19 dienos yra Kategato sąsiauryje tarp Švedijos ir Danijos, jungiančiame Baltijos jūrą su Šiaurės jūra. Laivą stebi Danijos karinis jūrų laivynas.
Ketvirtadienį Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas spaudos konferencijoje sakė, kad jo vyriausybė „nusiuntė Kinijai oficialų prašymą bendradarbiauti su Švedijos valdžios institucijomis, kad būtų aišku, kas įvyko“.
„Manome, kad nepaprastai svarbu tiksliai išsiaiškinti, kas įvyko, ir, žinoma, taip pat tikimės, kad Kinija įvykdys mūsų išsiųstą prašymą“, – sakė jis.
Jis taip pat pakartojo ankstesnį prašymą grąžinti laivą į Švedijos vandenis, kad jį būtų galima apieškoti atliekant tyrimą, tačiau pridūrė, kad nepateikė jokio „kaltinimo“.
Atsakydama penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog „yra pasirengusi bendradarbiauti su susijusiomis šalimis, kad išsiaiškintų tiesą“.
„Šiuo metu Kinija ir Švedija palaiko glaudžius ryšius šiuo klausimu“, – sakė atstovė spaudai Mao Ning.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį buvo padidėjusi įtampa Baltijos jūroje ir įvyko keletas incidentų, susijusių su povandeninės infrastruktūros pažeidimais.
2022 metų rugsėjį keli sprogimai išmušė skyles dviejuose dujotiekiuose „Nord Stream“, jungiančiuose Vakarų Europą ir Rusiją, o 2023 metų spalį buvo pažeistas povandeninis telekomunikacijų kabelis tarp Estijos ir Švedijos.
Praėjusią savaitę kalbėdamas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius apie pastarąjį incidentą sakė, kad „niekas netiki, jog šie kabeliai buvo nupjauti atsitiktinai“, nors ir nenurodė, kas, jo nuomone, už tai atsakingas.
Rusija atmetė prielaidas, kad ji galėjo būti su tuo susijusi, kaip „absurdiškas“ ir „juokingas“.
Pažeisti Baltijos jūros kabeliai jau sutvarkyti
Du Baltijos jūros telekomunikacijų kabeliai, kurie buvo nutraukti Švedijos teritoriniuose vandenyse, jau sutvarkyti, penktadienį pranešė jų operatoriai, o tyrimas dėl Kinijos laivo, plaukiojusio tame rajone, vyksta toliau.
Suomiją ir Vokietiją jungiantis povandeninis telekomunikacijų kabelis, kuris buvo pažeistas lapkričio 18 dieną, yra „visiškai sutvarkytas“ ir vėl veikia, pranešė tinklo operatorė, Suomijos bendrovė „Cinia“.
„Žala buvo pašalinta šiek tiek greičiau nei tikėtasi“, – sakė „Cinia“ generalinis direktorius Ari-Jussi Knaapila.
Lapkričio 17 dieną taip pat buvo pažeistas „Arelion“ kabelis, einantis iš Švedijos Gotlando salos į Lietuvą.
Jis taip pat buvo suremontuotas ir veikia normaliai, penktadienį AFP patvirtino Švedijos telekomunikacijų operatorės „Arelion“ atstovas spaudai Martinas Sjogrenas.
Suomijos, Švedijos ir Lietuvos teisėsaugos institucijos, padedamos ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros Eurojusto, sudarė bendrą komandą tyrimui dėl kabelių pažeidimo.
Įtarimų sukėlė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris, kaip nurodoma laivų stebėjimo svetainėse, plaukė virš kabelių būtent tuo metu, kai jie buvo nutraukti, nors nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su šiais incidentais.
Nuo lapkričio 19 dienos kinų laivas tebėra išmetęs inkarą Kategato sąsiauryje tarp Švedijos ir Danijos.
Kinija penktadienį pareiškė, kad yra „pasirengusi bendradarbiauti“ su tyrėjais.
Europos pareigūnai sakė įtariantys, kad tai yra sabotažas, susijęs su Rusijos karu Ukrainoje. Kremlius šiuos komentarus atmetė kaip „absurdiškus“ ir „juokingus“.