Dawitas Isaakas buvo vienas iš maždaug dviejų dešimčių aukšto rango ministrų, parlamento narių ir nepriklausomų žurnalistų, kurie 2001 metų rugsėjį buvo suimti per žiaurų valymą šioje Rytų Afrikos šalyje.
„Šiandien sukanka 20 metų, kai Eritrėjoje buvo suimtas Dawitas Isaakas. Tai neįtikėtinai ilga trukmė“, – socialinėje žiniasklaidoje rašė Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas.
„Mano vyriausybė ir kelios ankstesnės vyriausybės intensyviai dirbo su Dawito byla. Kol kas mūsų darbas nedavė norimo rezultato, bet mes niekada nepasiduosime“, – pridūrė S. Lofvenas.
Tuo metu žiniasklaidos teisių gynimo organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) dar kartą paragino Švedijos prokurorus ištirti nusikaltimus žmoniškumui šioje byloje.
Pagal 2014 metais priimtą Švedijos įstatymą už tokius nusikaltimus galima kelti baudžiamąją bylą, net jei jie padaryti kitose pasaulio šalyse.
Panašus prašymas Švedijos valdžios institucijoms buvo pateiktas praėjusių metų spalį, tačiau prokurorai atsisakė pradėti bylą, argumentuodami, kad tyrimui trukdo praktinės kliūtys, net jei yra pagrindo manyti, kad buvo įvykdyti nusikaltimai.
D. Isaakas buvo suimtas 2001 metų rugsėjo 23 dieną, netrukus po to, kai jo įkurtame Eritrėjos laikraštyje „Setit“ buvo išspausdinti straipsniai, reikalaujantys politinių reformų.
Jis pabėgo į Švediją 1987 metais, kai Eritrėja kovojo su Etiopija, kol galiausiai 1993 metais gavo nepriklausomybę. Į tėvynę jis grįžo 2001 metais, norėdamas padėti formuoti šalies žiniasklaidos aplinką.
RSF žiniasklaidos laisvės reitinge Eritrėjai skirta paskutinė vieta. Savo žiniasklaidos laisvės suvaržymais ji lenkia net Šiaurės Korėją ir Turkmėnistaną.