Nors didžioji dalis pasaulio jau įprato viešose vietose vienaip ar kitaip dengti nosį ir burną, Švedijos gyventojai naudojasi viešuoju transportu, vaikšto po parduotuves ir kitur be jokių veido apsaugų. Išvysti apsauginę kaukę dėvintį žmogų čia tikra retenybė.
Visuomenės sveikatos pareigūnai teigia, jog apsauginės veido kaukės nepakankamai veiksmingas būdas, kaip sustabdyti viruso plitimą. Anot jų, žymiai svarbiau paisyti saugaus atstumo ir laikytis rankų plovimo rekomendacijų.
„Manau, kad tai šiek tiek keista. Švedija, būdama gana nedidelė šalis, kažkodėl mano, jog žino geriau nei likęs pasaulis, man tai labai keista“, – sako Stokholme spalvingas apsaugines veido kaukes pardavinėjanti Jenny Ohlsson.
Ši Skandinavijos valstybė – septinta pagal nuo COVID-19 mirusiųjų skaičių visame pasaulyje.
Milijonui gyventojų čia teko 575 tokios mirtys.
Ekspertai teigia, kad tokia situacija susiklostė nesugebėjus pačioje ligos plitimo pradžioje apsaugoti slaugos namų gyventojų.
Švedijoje nebuvo uždarytos ugdymo įstaigos, verslai, kavinės ar restoranai, taip sudarant sąlygas virusui laisvai cirkuliuoti, o ligos plitimo lygis buvo gana aukštas.
Reikalas tas, kad dabar, skirtingai nei kitur Europoje, kur naujojo koronaviruso atvejų skaičius vėl auga (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Italijoje), Švedijoje statistika juda norima linkme – atvejų mažėja.
Mirties atvejų skaičius piką pasiekė balandį, dabar per dieną nuo COVID-19 miršta tik po kelis žmones, o naujų atvejų skaičius nuo birželio pradžios stabiliai mažėja.
Švedijos visuomenės sveikatos pareigūnai sako nematantys priežasčių kaip nors keisti esamą strategiją, juo labiau, kad pagaliau ji demonstruoja teigiamus rezultatus.
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis iš Visuomenės sveikatos agentūros tvirtina: nėra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad apsauginės veido kaukės yra veiksmingos mažinant viruso plitimą, o tai reiškia, kad, naudojamos netinkamai, gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos.
„Yra mažiausiai trys svarios ataskaitos – iš Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos sveikatos agentūros ir „The Lancet“ ataskaita, kuria remiasi Pasaulio sveikatos organizacija – kuriose teigiama, kad mokslinis pagrindimas labai menkas. Mes savo vertinimo šiuo klausimu nevykdėme“, – neseniai jis aiškino reporteriams.
Birmingamo universiteto Taikomųjų sveikatos tyrimų instituto epidemiologas KK Cheng AFP naujienų agentūrai sakė, kad toks mąstymas „neatsakingas“ ir „vaikiškas“ bei paragino švedus keisti taktiką.
„Jeigu jis klysta, miršta žmonės. Jeigu klystu aš, kokia to žala?“ – klausė jis.
A. Tegnellis tvirtina, kad, ėmus taikyti reikiamas priemones slaugos namuose, skaičiai Švedijoje vis labiau džiugina. Taip nutiko dar ir dėl to, kad susirgę žmonės lieka namuose, dirba iš namų ir laikosi saugaus atstumo.
„Bandymai tas priemones pakeisti apsauginių kaukių dėvėjimu neduos naudos. Kelios šalys, ėmusios reikalauti dėvėti kaukes, dabar stebi prastėjančią statistiką“, – rugpjūčio 14 dieną sakė vyriausiasis Švedijos epidemiologas.
Šiaurės Europa persigalvojo
Švedijos kaimynai apie kaukes ilgą laiką galvojo panašiai, tačiau visai neseniai savo nuomonę pakeitė.
Pavyzdžiui, Suomija dabar rekomenduoja savo gyventojams apsaugines kaukes dėvėti viešose vietose, Norvegija – Oslo viešajame transporte, o Danija – viešajame transporte ir taksi automobiliuose visoje šalyje.
Dar birželį 23 gydytojų grupė paragino A. Tegnellį ir jo vadovaujamą Visuomenės sveikatos agentūrą persvarstyti kaukių nedėvėjimo strategiją – savo poziciją jie išdėstė straipsnyje, paskelbtame „Aftonbladet“. Toks raginimas buvo kartojamas daug kartų, tiek tų pačių ekspertų, tiek kitų.
Įprastas A. Tegnellio atsakymas – visuomenės sveikatos specialistai domisi šiuo klausimu ir, jeigu nuspręs, kad tai reikalinga, šios priemonės imsis. Dabar belieka stebėti, ar COVID-19 statistika Švedijoje ir toliau džiugins.
Stokholme gyvenantis 69 metų Gilbertas Sylwanderis J. Ohlsson parduotuvėje smalsiai apžiūrinėja apsaugines veido kaukes. Sako pasitikintis Švedijos visuomenės sveikatos agentūros strategija.
„Atrodo, kad jie savo tyrimuose dėl daug ko buvo teisūs“, – sako vyras. Jis pats apsauginės kaukės nedėvi, tačiau sako, kad, jeigu bus oficialus nurodymas, dėvės.
„Jeigu visi aplinkiniai bus su kaukėmis ir bijos užsikrėsti, žinoma, tokią dėvėsiu ir pats, vien iš mandagumo. Bet kol taip nėra...“ – gūžteli pečiais švedas.
Gali sugriežtinti COVID politiką
„Bloomberg“ rašo, kad Švedija yra pasirengusi įvesti griežtesnes taisykles vietos bendruomenėms staigių COVID-19 protrūkių atveju, tačiau ji tebėra įsipareigojusi vykdyti savo platesnio masto nacionalinę strategiją dėl ribotų suvaržymų judėjimui.
„Kad užkirstų kelią vietos protrūkiams, kurie, deja, tikėtini, regioninė valdžia, jei prireiktų, gali paskelbti griežtesnes rekomendacijas“, - antradienį pareiškė Johanas Carlsonas, Švedijos visuomenės sveikatos agentūros generalinis direktorius.
Kovoje su pandemija Švedija iš daugumos kitų valstybių išsiskyrė tuo, kad įvedė švelnesnį karantiną, be to, pirminiu krizės etapu mirštamumas nuo COVID-19 čia buvo gerokai didesnis nei kitur. Bet dabar atsiranda ženklų, jog virusą Švedijoje, kad ir iš lėto, pavyksta suvaldyti, nes naujų užsikrėtimo atvejų per parą skaičius tolydžio mažėja.
Kaip antradienį per spaudos konferenciją Stokholme sakė Švedijos socialinių reikalų ministrė Lena Hallengren, pandemija – tai „krizė, su kuria mes gyvensime ilgą laiką“.
Svarbiausias dėmesys sutelkiamas į tai, kaip sumažinti infekcijų mastą ir „įveikti bet kokius naujus protrūkius“.
Tarp rekomendacijų dėl kovos su vietos protrūkiais gali būti įtrauktos griežtesnės darbo iš namų instrukcijos ir grįžimas prie nuolatinio mokymosi vyresnėse mokyklų klasėse, teigė J. Carlsonas.
Galbūt bus prašoma gyventojų vengti naudotis viešuoju transportu, be to, gali būti sugriežtinti suvaržymai masiniams susibūrimams vienoje vietoje.
Agentūra dar turi pateikti aiškius nurodymus dėl veido kaukių, o kol kas Švedija ir toliau išsiskiria iš kitų valstybių savo sprendimu nerekomenduoti jas dėvėti.