Po vasaros atokvėpio, atėjus žiemai, šią Skandinavijos šalį, pagarsėjusią dėl savo savanoriško „pasitikėjimu pagrįsto“ požiūrio į fizinės distancijos laikymąsi, alina nauja koronaviruso banga. Dienos užsikrėtimo atvejų ir mirčių vienam gyventojui vidutinis paros rodiklis šiuo metu lenkia Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei Ispanijos rodiklius ir jau artėja prie JAV statistikos.
Ramybės aura, kurį laiką demonstruota švedų, dabar jau sklaidosi. Kai paaiškėjo, kad Stokholme intensyviosios terapijos lovos beveik visos užimtos, premjeras Stefanas Lofvenas kreipėsi į tautą per televiziją – istoriškai retas įvykis – maldaudamas laikytis griežtų naujų apribojimų, siekiant palengvinti padėtį perpildytose ligoninėse ir išgelbėti Kalėdas.
Situacija yra „siaubinga“
Švedijoje gresia sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų trūkumas, nes specialistai, dirbantys su COVID ligoniais, vis dažniau nebeatlaiko įtampos ir palieka darbą.
Sineva Ribeiro, Švedijos sveikatos profesionalų asociacijos pirmininkė, sako, kad situacija yra „siaubinga“.
Dar iki pirmosios kovą siautusios pandemijos bangos „trūko ligonių priežiūros specialistų, įskaitant ir tuos, kurie dirba intensyviosios terapijos skyriuose (ICU)“, sakė ji interviu telefonu.
Tokia tendencija rodo, kad netgi šalims su universalia sveikatos priežiūros sistema sunkiai sekasi kovoti su COVID krize. Praėjusią savaitę Stokholmo intensyviosios priežiūros pajėgumai pasiekė 99 proc., tai sukėlė mieste paniką ir pakurstė raginimus prašyti išorinės pagalbos.
Bet net jeigu būtų pasirūpinta daugiau ICU lovų, šiuo metu didesnį nerimą kelia kitas dalykas: ar Švedijai užtenka reikiamos kvalifikacijos sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie galėtų gydyti ir slaugyti sunkiausius šalies ligonius.
Anot S. Ribeiro, dar gegužę jos vadovaujamos sąjungos nariai „perspėjo apie neleistiną situaciją“. Dabar kvalifikuotų specialistų yra mažiau nei pavasarį, „ir tai apsunkina galimybes plėsti ICU pajėgumus“, sakė ji.
Sveikatos priežiūros profesionalai vadinami tikrais COVID krizės didvyriais. Išėję iš ligoninių po ilgų ir varginamų pamainų, jie neretai palydimi dėkingų gyventojų šūksnių. Bet personalas vis dažniau jaučiasi toks išsekęs ir ištroškęs tikro poilsio, jog mato vienintelę išeitį – išeiti iš darbo, sakė S. Ribeiro.
Transliuotojo TV4 atlikta apklausa parodė, kad trylikoje iš 21 Švedijos regionų iš darbo išeinančių sveikatos priežiūros profesionalų yra daug daugiau nei prieš metus, – apie 500 per mėnesį.
Kariuomenė
Stokholmo apygardos merė Irenė Svenonius teigia, kad situacija „ekstremaliai įtempta“. Penktadienį, duodama interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“, ji pripažino, kad sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai pervargę ir kad būtina papildyti personalo gretas. „Tai nuovargis, – sakė ji. – Negalima to ignoruoti, todėl nepaprastai svarbu rasti daugiau žmonių.“
Nežinia, kur bus ieškoma papildomo personalo. Stokholmas kreipėsi dėl papildomų pajėgumų į Švedijos ginkluotąsias pajėgas, bet neaišku, ar kariuomenė turi išteklių pagelbėti. O tuo metu, kaip pranešama, daugiau nei šimtas vaikų ligoninės darbuotojų perkeliami į intensyviosios priežiūros skyrius, ir tai reiškia, kad vaikai, kuriems buvo numatytos neskubios operacijos, dabar bus priversti laukti.
Gruodžio 12 d. kaimyninė Suomija pranešė esanti pasirengusi padėti – atlaisvinti vietos Švedijos ICU ligoniams. Bet prieš kreipdamasi pagalbos į savo šiaurės Europos kaimynes Švedija mėgins pasinaudoti turimais ICU pajėgumais tose šalies dalyse, kurios yra mažiau apkrautos, skelbia vietinė žiniasklaida.
Nerimaujama, kad, nepaisant mokslininkų pasiekimų, leidžiančių medikams geriau perprasti ir gydyti COVID-19, trūksta profesionalų, kurie galėtų šias žinias pritaikyti praktikoje.
„Mes tiesiog neturime tam darbuotojų“, – sakė S. Ribeiro.
Sveikatos apsaugos sistemos krizę, su kuria šiuo metu susiduria šalis, ji pavadino „beprecedente“.
Slaugytojų algos
Viena iš problemų yra ta, kad medikai, ypač slaugytojai, vis dažniau nebesutinka už vidutinį atlyginimą dirbti įtemptomis COVID-19 sąlygomis. Sara Nordin, anksčiau dirbusi jaunesniąja slaugytoja intensyviosios priežiūros skyriuje, naujienų agentūrai „Bloomberg“ spalį taip aiškino savo išėjimo iš darbo priežastį: ji tiesiog nebeįstengė sudurti galo su galu už savo metinį pagrindinį 33 600 JAV dolerių atlyginimą.
„Rugpjūtį kalbėjausi su nariais, kurie ruošėsi atsisakyti savo pareigų, nes, pasak jų, tai būtų vienintelis būdas atrasti šiek laiko pailsėti ir atsigauti, – sakė S. Ribeiro. – Pervargimo simptomai akivaizdūs, taip pat nemažai ir užsikrėtusių narių.“
Dabar Švedijai gresia realus didesnio mirštamumo nuo COVID pavojus, nes nebepakanka kvalifikuotų sveikatos priežiūros profesionalų, kurie galėtų prižiūrėti sunkiai sergančius ligonius.
„Darbo aplinkoje, kurioje esi išsekęs ir pervargęs, auga ir klaidų rizika, – sakė S. Ribeiro. – O tos klaidos gali būti lemtingos žmogaus gyvybei.“
COVID-19 strategas praranda pasitikėjimą
Vyriausiasis kontroversiškojo Švedijos atsako į pandemiją architektas praranda žmonių, kurie turėtų klausyti jo rekomendacijų, pasitikėjimą, savo nepritarimą išreiškė pats šalies monarchas.
Kaip parodė ketvirtadienį publikuota apklausa, Anderso Tegnellio, Švedijos vyriausiojo epidemiologo ir pagrindinio antikarantininės strategijos šalininko, palaikymo reitingai smuko 13 punktų iki 59 proc. visų apklaustų respondentų.
Pasitikėjimas jo darbdaviu, Švedijos visuomenės sveikatos agentūra, spalį sumažėjo nuo 68 iki 52 procentų, rodo „Dagens Nyheter/Ipsos“ atlikta apklausa.
„Pasitikėjimas leidžiasi spirale žemyn“, – sakė Nicklas Kallebringas, „Ipsos“ analitikas.
Naujausia apklausa skelbiama netrukus po to, kai pasigirdo pagalbos šauksmas iš Švedijos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, išvargintų kovos su COVID-19. Pandemija susargdino ir pražudė daug daugiau šalies piliečių nei bet kurioje kitoje Šiaurės Europos šalyje. Intensyviosios terapijos skyriai Stokholme jau perkrauti, ir valdžia dabar skuba rengti „nepaprastosios padėties planus“.
Kaukių politika
O A. Tegnellis ir toliau gina bendrąją Švedijos „jokių karantinų“ strategiją. Jis taip pat tvirtina, kad nėra tikrų įrodymų, jog veido kaukės veikia, ir švedai yra vieninteliai, kurie kasdieniame gyvenime faktiškai nedėvi kaukių, parduotuvės, restoranai ir sporto klubai vis dar dirba.
Visgi Švedija praėjusį penktadienį pakeitė oficialią poziciją dėl apsauginių kaukių ir rekomendavo gyventojams jas dėvėti viešajame transporte piko metu.
Skelbdamas keletą naujų priemonių, ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas per spaudos konferenciją sakė, kad Visuomenės sveikatos agentūra dabar „rekomenduoja veido kaukes ir tam tikru metu jas reikėtų naudoti viešajame transporte“.
Visuomenės sveikatos agentūros direktorius Johanas Carlsonas pabrėžė, kad apsauginės kaukės dėvėjimas neturėtų atleisti nuo saugaus atstumo laikymosi.
Rekomendacija dėvėti kaukes galioja visais atvejais, išskyrus, kai tai įgyvendinti yra neįmanoma, sakė jis.
„Mes nemanome, kad tai turės lemiamą poveikį, bet esant tokiai ypatingai padėčiai poveikis gali būti teigiamas“, – kalbėjo J. Carlsonas. Jis pridūrė, kad dėvėti kaukes gatvėje neatrodo veiksminga.
Duodamas interviu transliuotojui TV4, A. Tegnellis pareiškė, kad niekas negali patikrinti, ar Švedijos strategija buvo nesėkminga.
„Daugiau mažiau visos šalys su tuo kovoja“, – sakė jis, bet kartu pripažino, kad situacija jo gimtojoje šalyje labai rimta.
„Mes jau artėjame prie lūžio taško daugeliu skirtingų aspektų“, – sakė jis. „Suprantu, kad sveikatos priežiūros sistema dabar išgyvena labai sunkius laikus, kad personalas išsekęs“, ir visa tai reiškia, kad „spaudimas sveikatos priežiūrai tampa milžiniškas“.
Žvelgiant plačiau, „Dagens Nyheter/Ipsos“ apklausa, kurioje dalyvavo 1 226 respondentai, parodė, jog pasitikėjimas valdžia nusmuko iki naujų žemumų, – 34 procentų.
„Jeigu pasitikėjimas valdžia išnyks, mažiau žmonių įsiklausys į jos duodamus patarimus bei rekomendacijas, – teigė „Ipsos“ analitikas N. Kallebringas. – Tai gali turėti padarinių, kalbant apie gyvenimo arba mirties klausimą.“
Karalius
Švedijoje nuo COVID-19 jau mirė 7 802 koronavirusu užsikrėtę asmenys – tai didžiausias skaičius Šiaurės Europos regione, tiek absoliučia išraiška, tiek skaičiuojant vienam gyventojui. Situacija sukėlė tokį šoką visos šalies mastu, jog net paskatino verbalinę paties karaliaus intervenciją, o tai nutinka itin retai.
„Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis Švedijos tauta siaubingai kenčia“, – valstybiniam transliuotojui pareiškė Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas. Kalbėdamas apie Švedijoje taikomą strategiją, jis pasakė: „Aš manau, kad mums nepavyko.“ Duodamas interviu TV4, jis sakė esąs „nustebintas“ antrosios pandemijos bangos intensyvumo. „Mano nuomone, daugelis kaip ir aš yra nustebę, kad jai pavyko grįžti su tokia jėga“, – sakė jis.
Pamokos
Šalyje uždrausti daugiau kaip aštuonių žmonių susibūrimai, mokyklos uždarytos, kai kurios – pirmą kartą; uždrausta prekiauti alkoholiu po 22.00 valandos. Nors didžioji dalis nurodymų vis dar veikiau rekomendacinio pobūdžio, Švedijos Vyriausybė siūlo priimti įstatymą, kuris suteiktų jai galių uždaryti parduotuves reaguojant į vis blogėjančią padėtį.
Tokie suvaržymai neprilygsta kitų šalių sprendimams plačiu mastu uždaryti verslą. Bet tai ženklas, kad ankstesnė Švedijos strategija nebeveikia. Nors per pirmąją bangą šalyje buvo užfiksuotas didelis mirštamumas nuo COVID-19, optimistiškai tikėta, kad pasitelkus tokią strategiją pavyks išvengti didesnių ekonominių sunkumų ir įgyti aukštesnį imuniteto lygį.
Švedijos bendrasis vidaus produktas (BVP) rugsėjo pabaigoje buvo tik 2,2 proc. mažesnis nei 2019-aisiais, rodo HSBC duomenys. Bet naujoji banga pasirodė išties grėsminga.
Kaipo rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Lionelis Laurent'as, A. Tegnellis kartais atrodo itin nelankstus (priešinasi kaukių dėvėjimo idėjai) ir neprognozuojamas (kardinaliai keičia rekomendacijas vaikams).
„Bet galbūt Švedija tiesiog atitinka šios sveikatos krizės normas. Pagaliau juk Vokietija, pavasarį išsiskyrusi kaip sėkmingai tramdanti virusą, dabar išgyvena panašias transformacijas. Čia mirčių skaičius per parą jau siekia aukščiausią lygį nuo pandemijos pradžios, ir tai paskatino kanclerę Angelą Merkel emocingai kreiptis į vokiečius ir paraginti juos susiturėti per kalėdines šventes. Šveicarijai pandemija šį kartą taip pat smogė skaudesnį smūgį“, – rašo L. Laurent'as.
Pasak jo, akivaizdu, kad visoms šalims teko mokytis iš klaidų. Kaip rodo duomenys, vertinantys COVID-19 ribojimų griežtumą viso pasaulio mastu, šalys, tokios kaip Italija ir Prancūzija, nuo balandžio mėnesio sušvelnino savo požiūrį į karantiną, pavyzdžiui, neuždaro mokyklų.
Giuliano‘as di Baldassarre‘as, Upsalos universiteto krizių valdymo profesorius, pripažįsta, kad pamokos veikė abiem kryptimis: Švedija išmokė kitas šalis susimąstyti apie humaniškesnius ir stabilesnius ribojimus, o ji pati išmoko, kad teisinės ar reguliavimo intervencijos stoka gali virsti problema.
Tuo metu, kai daugybė šalių, nuo Jungtinės Karalystės iki Kroatijos, griežtina suvaržymus prieš šventes, europietiško „viruso kontrolės modelio“ idealas atrodo vis labiau nepasiekiamas, – į jį patenka ir švediškasis modelis, pavasarį tapęs ypatingo susižavėjimo objektu.
„Kitur būtų buvę nelengva atkartoti natūralius šios Skandinavijos šalies pranašumus, tokius kaip itin paplitęs nuotolinis darbas ir vieno asmens šeimos ūkiai. Dabar atrodo, kad šalies gyventojų įsipareigojimas laikytis fizinio atstumo slopsta, kaip ir kitur. Kol vakcina netaps deramai prieinama, žmonėms, kad ir kur jie gyventų, gresia vienas pavojus – įsivaizduoti, jog jie nugalėjo virusą“, – rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas.