Konferencijoje dalyvauja daugiau nei 400 žmonių, įskaitant Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles'į Michelį. Joje yra atstovų iš 40 šalių, Jungtinių Tautų, žydų organizacijų bei tokių socialinės žiniasklaidos milžinių kaip „TikTok“, „Google“ ir „Facebook“.
Jų susitikimas vyksta sugriežtinto saugumo sąlygomis pietiniame Malmės mieste, kur trečiadienį buvo matyti sustiprintos policijos pajėgos.
„Prisiminti nepakanka. Mus paliekant paskutiniams Šoa (Holokaustą) išgyvenusiems (liudininkams) antisemitizmas tebegyvuoja“, – sakė Ch. Michelis Tarptautiniame forume Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu.
„Todėl privalome padaryti daugiau nei tik prisiminti. Mes privalome veikti. Privalome reaguoti dabar“, – kalbėjo jis.
Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas, kuris kitą mėnesį traukiasi nuo vyriausybės vairo, kovą su antisemitizmu pavertė vienu didžiausių savo paskutinių mūšių.
Jis pažadėjo geresnę apsaugą 15 tūkst. – 20 tūkst. Švedijos žydų bendruomenei.
Remiantis Švedijos nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos pateikta statistika, pranešimų apie antisemitinius nusikaltimus skaičius Švedijoje nuo 2016 iki 2018 metų išaugo daugiau nei 50 procentų – nuo 182 iki 278.
Jie sudaro šešis procentus visų registruojamų nusikaltimų, sakoma pranešime.
Pranešimų apie antisemitinius nusikaltimus skaičiaus augimą ekspertai sieja su socialinės žiniasklaidos populiarumo augimu. Pasak jų, nusikaltėlių yra įvairių – jų būna ir tarp imigrantų, ir tarp „etninių švedų“.
„Nusiteikęs prieš neapykantą“
Trečiame didžiausiame Švedijos mieste Malmėje gyvena daug migrantų iš Vidurinių Rytų. Jos žydų bendruomenės dydis per daug metų keitėsi: susitraukė nuo daugiau nei 2 tūkst. narių 1970-aisiais iki kiek per 500 prieš dvejus metus, o dabar žydų priskaičiuojama kiek daugiau nei 600.
Malmėje gyvenantys žydai sako, kad patiria antisemitizmą.
„Išvydę mano Dovydo žvaigždę žmonės rodydavo nacistinį pasisveikinimą arba šaipydavosi iš manęs, nes aš esu žydė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Malmės žydų jaunimo organizacijos vadovė Mira Kelber.
„Kartą viena mergaitė apie mane pasakė: „Ji yra žydė, ją reikia nunuodyti dujomis“, – pasakojo 21 metų moteris, kurios tėvas išgyveno Holokaustą.
Reaguodama Švedijos valdžia pažadėjo padidinti policijos išteklius ir finansavimą, kad apsaugotų bendruomenes, kurioms kyla grėsmė, taip pat imtis prevencinių iniciatyvų jaunimui.
„Kiekvienas Švedijos jaunuolis, su pasididžiavimu dėvintis kipą arba Dovydo žvaigždę, yra nusiteikęs prieš neapykantą“, – antradienį sakė S. Lofvenas, dalyvaudamas Malmės sinagogos organizuotoje ceremonijoje.