Pranešimas apie kovo 22 dieną įvyksiančius rinkimus pasirodė po to, kai valdančioji mažumos koalicija nesugebėjo prastumti savo biudžeto projekto populistinei Švedijos demokratų partijai, kuri atsisakė paremti šį projektą parlamente, reaguodama į imigracijai palankią vyriausybės politiką.
Tai bus pirmieji pirmalaikiai rinkimai Švedijoje nuo 1958 metų; jie yra labai neįprasti šalyje, kuri dažnai pavadinama viena stabiliausių Europos demokratijų.
Kovo rinkimais „siekiama leisti rinkėjams užimti poziciją šiame naujame politiniame kraštovaizdyje“, sakė S.Loefvenas per trumpą spaudos konferenciją.
S.Loefveno socialdemokratai rugsėjį laimėjo parlamento rinkimus ir su žaliaisiais suformavo centro kairiųjų mažumos vyriausybę, kuri užbaigė aštuonerius metus trukusį centro dešiniųjų valdymą.
Tačiau Švedijos demokratų partija, gavusi 13 proc. balsų, įgavo galimybę nulemti jėgų pasiskirstymą.
Trečiadienio drama buvo susijusi su biudžetu; valdančiosios koalicijos versija gavo tik 153 iš 349 balsų, o centro dešiniųjų alternatyva buvo priimta – 182 balsais, su Švedijos demokratų partijos pagalba.
Vyriausybės pasiūlyme buvo numatoma daugiau valstybės pinigų darbo vietų kūrimui ir didesni mokesčiai turtingiesiems, palyginti su alternatyviu opozicijos pasiūlymu.
„Referendumas dėl imigracijos“
Dešiniojo sparno atakos vyriausybės atžvilgiu pamatas buvo nepritarimas Švedijos liberaliems imigracijos įstatymams, kuriuos Švedijos demokratų partija pavadino „ekstremaliais“.
„Švedijos demokratų partija nori, kad šie rinkimai būtų referendumas dėl imigracijos“, – sakė partijos laikinasis lyderis Mattias Karlssonas, kurį citavo Švedijos naujienų agentūra TT.
Kai kurie analitikai pažymėjo, kad centro dešiniųjų opozicijos politika dėl imigracijos nuo vyriausybės politikos skiriasi tik detalėmis.
Daug dėmesio sulaukusį sprendimą visiems į Švediją atvykstantiems sirams iškart suteikti leidimą gyventi pernai priėmė tuomet valdžioje buvę centro dešinieji.
S.Loefvenas trečiadienį peikė keturias centro dešinės opozicijos partijas už tai, kad jos leido „Švedijos demokratų partijai gauti lemiamą įtaką“.
„Jie leidžia Švedijos demokratų partijai diktuoti sąlygas Švedijos politikoje, – sakė jis. – Visą laiką prisiėmiau atsakomybę ir ketinu toliau prisiimti atsakomybę už mūsų šalį. Aš nesutiksiu tylomis su tuo, kas dabar vyksta dešiniųjų sparne“.
„Suabejota kompetencija“
Opozicija, kita vertus, kritikavo S.Loefveno koaliciją, leidusią šiai krizei kilti.
„Tai aiški nesėkmė socialdemokratams“, – sakė Annie Loeoef iš Centro partijos – vienos iš keturių opozicijos partijų, susibūrusių į vadinamąjį Aljansą.
„Jų vyriausybės kompetencija tikrai buvo suabejota“, – sakė ji TT.
Ir Švedijos parlamento kairė, ir dešinė aiškiai ir viešai deklaravo nenorą dirbti su Švedijos demokratų partija, ir dėl to bus sunku rasti išeitį iš dabartinės krizės.
„Nedaug partijų nori pirmalaikių rinkimų, bet kai tik įstringi šiame kelyje, sunku išsipainioti“, – dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė Geteborgo universiteto politologas Ulfas Bjereldas.
Socialdemokratų partijos mažesnieji partneriai žalieji vyriausybėje dirba pirmą kartą ir, regis, trokšta išsilaikyti valdžioje.
„Mes pasirengę derėtis dėl visko biudžete“, – laikraščiui „Svenska Dagbladet“ sakė žaliųjų politikas, finansų ministro pavaduotojas Peras Bolundas.
Dar prieš šios savaitės krizę S.Loefveno vyriausybė pradėjo dirbti iš silpnų pozicijų, turėdama, kaip rodė apklausos, palyginti mažą paramą.
„Skop“ apklausa, atlikta prieš dabartinę krizę, rodė, kad 29 proc. respondentų kol kas pritarė vyriausybės veiksmams, o 28 proc. juos vertino nepalankiai.
Analitikai sako, kad toks nuosaikus pritarimas be kitų dalykų atspindi pagrindinių socialdemokratų rinkėjų nuomonę, kad žalieji turi per didelę įtaką naujojoje koalicijoje.