S. Lofveno paskyrimas 349 vietų parlamente buvo patvirtintas 116 deputatų balsais prieš 172, dar 60 įstatymų leidėjų susilaikius. Švedijos konstitucija numato, kad ministras pirmininkas gali dirbti, jeigu parlamentas jį „toleruoja“ – tai yra vyriausybės vadovas gali būti patvirtintas eiti pareigas, kol deputatų dauguma nenubalsuoja prieš jį.
„Kadangi „prieš“ balsavo mažiau kaip pusė parlamento narių, parlamentas patvirtino siūlymą paskirti Stefaną Lofveną ministru pirmininku“, – po balsavimo paskelbė parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas.
Kad balsavimas pavyktų, S. Lofveno socialdemokratai susitarė su centro dešiniąja Centro partija, sutikusia balsuojant susilaikyti.
Vis dėlto balsų persvara tebebuvo mažytė, todėl antradienį socialdemokratai netgi pasirūpino, kad juos palaikytų nepriklausoma deputatė Amineh Kakabaveh (Aminė Kakabavė), anksčiau priklausiusi Kairiajai partijai, nes baigtį galėjo nulemti ir vienas balsas.
S. Lofveno socialdemokratų vyriausybė žlugo praeitą mėnesį, premjerui susipykus su jo kabinetą rėmusia Kairiąja partija.
Prašymą surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti būsto nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.
Birželio 21 dieną nepasitikėjimas premjeru buvo pareikštas 181 balsu, interpeliaciją parėmus Nuosaikiųjų partijai ir krikščionims demokratams.
Birželio 28 dieną S. Lofvenas pranešė pasitrauksiantis iš premjero pareigų, užuot inicijavęs pirmalaikius rinkimus, tad parlamento pirmininkui teko pareiga pradėti ieškoti, kas galėtų pakeisti vyriausybės vadovą.
Ginčas dėl būsto politikos
Politinę krizę sukėlė dar tik preliminarus projektas pertvarkyti nuomos kontrolę šalyje ir potencialiai atverti galimybę nuomojamų būstų savininkams laisvai nustatinėti nuomos kainas naujai pastatytiems būstams. Šios politikos šalininkai teigė, kad toks žingsnis būtų labai svarbus siekiant reformuoti stagnuojančią Švedijos būsto rinką.
Kairiųjų stovykloje šis pasiūlymas vertinamas kaip priemonė, prieštaraujanti Švedijos socialiniam modeliui ir kelianti grėsmę nuomininkams.
S. Lofvenas sutiko su tokia priemone, kad užsitikrintų dviejų kitų centro kairiųjų partijų palaikymą savo mažumos vyriausybei. Tai buvo dalis užsitęsusių pastangų sutelkti veikiančią koaliciją po 2018 metai įvykusių rinkimų, neatnešusių aiškių laimėtojų.
Parlamento pirmininkas A. Norlenas pirmadienį sakė „apsisprendęs siūlyt Stefaną Lofveną ministru pirmininku“, žlugus pastangoms vyriausybės vadovu paskirti didžiausios dešiniosios opozicinės Nuosaikiųjų partijos lyderį Ulfą Kristerssoną (Ulfą Kristersoną).
Kai praeitą savaitę U. Kristerssono buvo paprašyta išsiaiškinti galimybes užsitikrinti pakankamą palaikymą parlamente, šis po kelių dienų pranešė to negalėsiantis padaryti. Tuo metu S. Lofvenas tvirtino užsitikrinęs sąlygas savo sugrįžimui.