Švedijos saugumo ekspertas apžvelgė nerimą keliančius įvykius Baltijos jūroje: įvardijo, kokių priemonių čia gali imtis Kremlius

Pastarieji nerimą keliantys įvykiai Baltijos jūroje – sprogimas dujotiekyje „Šiaurės srautas“, žala dujotiekiui, jungiančiam Suomiją ir Estiją, bei komunikacijos kabelių incidentas tarp šių šalių ir Švedijos bei Bornholmo salos – leidžia daryti išvadą, kad povandeninė infrastruktūra tampa vis pažeidžiamesnė Maskvos provokacijoms. Buvęs NATO pajėgų vadas, Jungtinių Valstijų flotilės atsargos admirolas Jamesas Stavridis mano, kad Rusijos grėsmės po vandeniu yra netgi didesnės nei branduolinio ginklo dislokavimas kosmose.

Kiek didelė naujų povandeninių, prieš komunikacijas nukreiptų atakų tikimybė? Kokios Rusijos Baltijos jūros flotilės galimybės? Ir ką šioje naujoje realybėje dėl savo saugumo gali padaryti Baltijos jūros valstybės? Apie tai „Delfi“ kalbėjosi su Adamu Lundqvistu – Švedijos gynybos universiteto dekano pavaduotoju, Švedijos karinio jūrų laivyno vadu.

– Ar galima Baltijos jūrą iš tikrųjų vadinti NATO „ežeru“, kaip kad tapo priimta po Suomijos ir Švedijos sprendimo prisijungti prie NATO?

– Šiuo metu kartu su savo kolega iš Vokietijos rašau straipsnį šia tema. Ir siūlau tokio termino nevartoti. NATO „ežeru“ drįsčiau vadinti nebent Botnijos įlanką. Dominuojanti padėtis likusiuose Baltijos vandenyse nėra tokia aiški.

Rusija ir toliau išsaugo dideles galimybes daryti įtaką įvykiams Baltijos jūros regione. Tik mūsų pozicija iš daugumos pusių jau dominuojanti, tai tiesa.