Potenciali krizė taip pat ištiko nepraėjus nė metams, kai Švedijos vyriausybė buvo nuversta, bet po kelių savaičių atgaivinta.
Balsavimą, kurį parlamente numatyta surengti 12 val. (10 val. GMT laiku), inicijavo kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija, kaltinanti teisingumo ministrą Morganą Johanssoną nesugebėjimu pažaboti gaujų smurto.
Konservatorių Nuosaikiųjų partija kartu su Liberalų partija ir krikščionimis demokratais paskelbė, kad palaikys pasiūlymą. Keturios partijos kartu turi 174 vietas parlamente, tačiau joms reikia dar vieno balso, kad pasiūlymas būtų priimtas. Jei parlamentas balsuotų prieš M. Johanssoną, jis turės būti atleistas iš pareigų. Ministrė pirmininkė Magdalena Andersson leido suprasti, kad tai reikš ir jos atsistatydinimą, o tai sukels dar vieną vyriausybės krizę šalyje.
M. Andersson žurnalistams sakė, kad vyriausybės sprendimai priimami kolektyviai, todėl balsavimas dėl politinio nepasitikėjimo M. Johanssonu būtų ir balsavimas prieš vyriausybę. „Netoli mūsų vyksta karas, esame labai jautrioje padėtyje, nes kartu su Suomija siekiame narystės NATO“, – ketvirtadienį sakė pastebimai nusiminusi M. Andersson. „Tad sukurti politinės netvarkos ir nesaugumo situaciją yra visiškai neatsakinga“, – teigė ji.
Kadangi trūksta tik vieno balso, viską nuspręsti galėtų nepriklausoma parlamentarė Amineh Kakabaveh, buvusi Kairiosios partijos narė, kaip nepriklausoma išrinkta į parlamentą nuo 2019 metų.
Irano kurdų kilmės A. Kakabaveh jau atsidūrė Švedijos politikos centre, nes šiuo metu Turkija blokuoja šalies siekį įstoti į NATO. Ankara kaltina Stokholmą suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės laiko „teroristine“ grupuote. Praėjusią savaitę paskelbus balsavimą, A. Kakabaveh pareiškė, kad siekia valdančiųjų socialdemokratų patikinimo, jog jie nepasiduos Turkijos reikalavimams, stengdamiesi nutiesti kelią narystei, kitaip ji ketina balsuoti prieš M. Johanssoną.
Pirmadienį A. Kakabaveh sakė transliuotojui SVT dar neapsisprendusi, kaip balsuos. Tačiau analitikai atkreipė dėmesį, kad net jei ministrė pirmininkė M. Andersson atsistatydins, ji greičiausiai liks vadovauti laikinajai vyriausybei, nes iki rugsėjį numatytų visuotinių rinkimų liko tik keturi mėnesiai.