1611 metų regalijos, skirtos karaliaus Karlo IX ir karalienės Kristinos laidotuvėms, iš Strengneso katedros buvo pavogtos pernai liepos 31 dieną. Brangenybės, kaip teigiama, yra vertos 65 mln. kronų (6,12 mln. eurų), bet kultūrine ir istorine prasme yra neįkainojamos.
Eskilstiunos apygardos teismas nurodė, kad Johanas Nicklas Backstromas pavogė dvi karūnas ir rutulį.
Praėjusią savaitę per baigiamąjį bylos posėdį J. N. Backstromas pripažino liepos 31-ąją pavogęs šiuos daiktus iš Strengneso katedros, esančios į vakarus nuo Stokholmo.
Jis prisipažino prokurorams nurodžius, kad ant brangenybių, kurios vasario 5 dieną buvo surastos šiukšlių dėžėje netoli sostinės, aptikta jo DNR pėdsakų.
J. N. Backstromas sakė, kad įsipjovė, kai vogdamas regalijas išdaužė stiklą.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad rasta karaliaus karūna buvo apgadinta: iš jos buvo iškritę kai kurie brangakmeniai.
Katedros dekanas Christoferis Lundgrenas švedų transliuotojui SVT sakė, kad „regalijas reikės kuo geriau restauruoti, todėl laukia daug darbo“.
Neįkainojamų XVII amžiaus švedų karališkųjų regalijų vagystė sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio. Buvo mačiusiųjų, kaip du vagys vogtais dviračiais pabėga iš XIII amžiaus raudonų plytų bažnyčios, o tada sėda į motorinę valtį į vakarus nuo Stokholmo esančiame Melareno ežere, kuris jungiasi su daugybe kitų.
Pavogtos brangenybės, dedamos į karstą ar ant jo, simbolizuoja mirusio karališkojo asmens tapatybę ir socialinį rangą.
Kai kurios laidotuvių regalijos yra laikomos Strengneso, Upsalos ir Vesteroso katedrose, bet Švedijos karūnos brangenybės saugomos karališkųjų rūmų Stokholme požemiuose.
Teisme J. N. Backstromas atsisakė pasakyti, ar jis turėjo bendrininkų. Šioje byloje buvo sulaikyti dar du 24 ir 26 metų asmenys. Vienas iš jų yra siejamas su brangenybių išmetimu į šiukšlių dėžę.
Teismui paskelbus nuosprendį nuteistojo advokatas Johanas Erikssonas SVT sakė, kad jo klientui palengvėjo negavus šešerių metų laisvės atėmimo bausmės, kurios reikalavo prokurorai.