Viltys dėl šventinių „paliaubų“ žlugo vyriausybei ir profesinių sąjungų lyderiams anksčiau šią savaitę nepavykus pasiekti susitarimo. Geležinkelių kompanija SNCF perspėjo, kad eismas šventiniu laikotarpiu bus „smarkiai sutrikęs“.
SNCF skelbia tebesilaikanti tikslo leisti 850 tūkst. bilietų turėtojams keliauti šį savaitgalį, tačiau kol kas kursuoja tik pusė įprastai važinėjančių traukinių.
Vėlų šeštadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino streiko dalyvius pajusti „atsakomybės dvasią“ ir „kolektyvinį gerą jausmą“.
„Manau, jog tautos gyvenime yra akimirkų, kai yra gerai paskelbti paliaubas, kad gerbtume šeimas ir šeimų gyvenimą“, – lankydamasis Dramblio Kaulo Kranto pagrindiniame mieste Abidžane sakė Prancūzijos lyderis.
„Viskas sausakimša“
Nuo gruodžio 5-osios, kai prasidėjo šis streikas, daug įstrigusių keliautojų plūsta į automobilių nuomos agentūras ar dalijimosi platformas, tačiau dėl didžiulės paklausos sunku rasti laisvų automobilių.
„Viskas sausakimša, viskas paimta“, – sakė vadybininkas Jerome'as Pelletier (Žeromas Peletjė), dirbantis tekstilės pramonėje.
Prezidentas E. Macronas nori sujungti 42 esamas pensijų schemas į vieną taškais grindžiamą sistemą, kuri, anot vyriausybės, bus sąžiningesnė ir skaidresnė.
Tokiu atveju būtų atsisakyta įvairių schemų, kurios leidžia į pensiją išeiti anksčiau ir suteikia kitų privalumų daugiausia viešojo sektoriaus darbuotojams, įskaitant traukinių mašinistus, kurie gali į pensiją išeiti vos 52 metų.
Nors kai kurios profesinės sąjungos pritaria vienai sistemai, beveik visos jos atmeta naują siūlomą atskaitos amžių – 64 metus. Kritikai teigia, kad po numatytos pertvarkos milijonai žmonių bus priversti toliau dirbti ir sulaukę oficialaus pensinio amžiaus – 62 metų, nes plane numatyta, kad teisė į visą pensiją būtų įgyjama tik sulaukus 64-erių.
E. Macronas taip pat ketina atsisakyti pensijos, kuri priklausytų jam, kaip buvusiam prezidentui, šeštadienį pranešė šalies prezidentūra. Jis taip pat neužims jam priklausančios vietos Konstituciniame Teisme, kurio nariais buvę prezidentai tampa iki gyvos galvos. Šiame Teisme eksprezidentai gauna 13 500 eurų išmoką.
Poveikis verslui
Streiko organizatoriai tikisi pakartoti 1995 metų įvykius, kai centro dešinės vyriausybė po tris savaites prieš Kalėdas vykusių metropoliteno ir geležinkelių darbuotojų streikų buvo priversta nusileisti dėl pensijų reformos.
Premjeras Edouard'as Philippe'as ketvirtadienį pareiškė, kad derybose su profsąjungomis pasiekta pažangos. Jis paragino profsąjungas nutraukti streiką, kad „milijonai prancūzų galėtų nuvykti pas šeimas“ palydėti šių metų.
Nors nuosaiki profesinė sąjunga UNSA sutiko, radikaliau nusiteikusi CGT ir „Force Ouvrier“ teigia nenusileisiančios.
Paryžiaus metropoliteno operatorė RATP perspėjo, kad paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas eismas metroploteno sistemoje bus itin „itin sumažintas“: veiks tik dvi automatinių traukinių linijos.
Vykstantis protestas daro didžiulį neigiamą poveikį verslui, ypač mažmeninės prekybos sektoriui, per vieną aktyviausių laikotarpių metuose. Skelbiama, kad dėl streiko apyvartos sumažėjo 36–60 procentų.