Radio Svoboda“ svetainėje (svoboda.org) primenama apie penkis, publikacijos autorių nuomone, absurdiškiausius ir daugiausia sumaišties sukėlusius iš piršto laužtus Rusijos žiniasklaidos paskelbtus faktus. Įsidėmėtina, kad daugelis pernykščių pramanų iki šiol taip ir nepaneigti.

1. Mergina Liza

Pernai Berlyne sausio 11-ą dieną trylikametė Liza, kurios tėvai – į Vokietiją persikėlę rusų tautybės žmonės, negrįžo namo. Ji nepasirodė ir mokykloje. Visą dieną niekas nežinojo, kur ji yra. Grįžusi namo mergina, motinos tvirtinimu, papasakojo, kad buvo pagrobta ir išžaginta trijų arabus primenančių vyrų. Ši informacija netrukus pasklido socialiniuose tinkluose. Ypač aktyviai ja dalijosi rusakalbiai Berlyno gyventojai ir prieš migrantus nusiteikę piliečiai.

Galbūt tuo istorija ir būtų pasibaigusi (juolab kad tikrosios merginos dingimo aplinkybės labai greitai buvo išaiškintos), jei ne Rusijos televizijos „Pirmojo kanalo“ entuziazmas. Korespondentas Ivanas Blagojus užtikrintai pranešė, kad mergina buvo išžaginta atvykėlių iš arabiškųjų kraštų, ir reikalavo, kad policija neslėptų turimos informacijos. Korespondento parengtas reportažas buvo transliuojamas sausio 16-ąją.

Nors „Pirmuoju kanalu“ taip drąsiai paskelbta informacija seniai paneigta, šis reportažas ir toliau nė kiek nepakeistas ir niekaip nepakomentuotas puikuojasi oficialiame televizijos kanalo „YouTube“ puslapyje.
Tą patį galima pasakyti ir apie Rusijos naujienų agentūrą „Sputnik“: sausio 17-ąją ji publikavo įtūžiu persmelktą straipsnį ta pačia tema su antrašte „Policija nieko nedaro“.
Rusijos kanalo „Vesti“ svetainėje tą pačią dieną taip pat sušmėžavo antraštė „Berlyne šeši migrantai 30 valandų žagino merginą iš Rusijos“.

Reaguodami į Rusijos vykdomą propagandą į gatves išėjo nemažai pasipiktinusių iš Rusijos atvykusių Berlyno gyventojų. Mieste vyko 300–800 žmonių demonstracijos. Skleidžiama dezinformacija puikiai pasinaudojo dešiniosios pakraipos radikalai. Situacija pribrendo iki tarptautinio masto skandalo: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Berlyno valdžią politiniais sumetimais slepiant tiesą apie rusės Lizos atvejį.

Vykdant tyrimą paaiškėjo, kad 2016-ųjų metų sausio 11-ąją merginos, vardu Liza, niekas negrobė ir nežagino. Ji pati pabėgo iš namų ir visą parą slapstėsi.

„Taip, manau, kad vyksta hibridinis karas, apie kurį kalbėjo generolas [Valerijus] Gerasimovas. Panašu, kad toks karas Vokietijoje vyksta visu pajėgumu. Stebiu, kaip vyksta tikras deja vu. 2012-aisiais metais išvykau iš Rusijos. Daugelis ten vykusių procesų man jau tada nepatiko. Ir staiga pradedu suvokti, kad iš dalies tas pats vyksta ir Vokietijoje. Čia labai stipriai juntama [Vladimiro] Putino įtaka, tik vokiečiai juk visko nežino, jie neturi imuniteto, galinčio apsaugoti nuo tokių reiškinių“, – interviu „Radio Svoboda“ komentuodamas situaciją sakė Vokietijos žurnalistas, Rusijos propagandos specialistas Borisas Reitschusteris.

2. „Ką jūs tame Kremliuje rūkote?“

Pernai lapkričio 12-ąją Rusijos masinės informacijos priemonės išplatino pranešimą apie tai, kad prorusiškų pažiūrų Krymo vadovas Sergejus Aksionovas paprašė Rusijos prezidento padėti dujomis, kurių stinga šąlančiam Ukrainos miestui Heničeskui. Reportažas šia tema buvo parodytas televizijos kanalu „Rasija 24“.
Paskelbta informacija akimirksniu buvo išplatinta naujienų agentūrų. V. Putinas pareiškė, kad padėti reikia, bet taip pat būtina susitarti su kaimynais dėl finansinių įsipareigojimų.

Panaši su Heničesko miestu susijusi istorija vyko ir pernai sausį. Tada Rusijos televizijos kanalais buvo išplatinta informacija apie tai, kad miesto meras paskambino V. Putinui ir taip pat paprašė pagalbos. Suteikti pagalbos Rusijos prezidentas ir tada neatsisakė. Toks perdėtas dėmesys vieno Ukrainos miesto šildymui, privertė rajono skyriaus vadovą Aleksandrą Vorobjovą išleisti kreipimosi į Rusijos prezidentą vaizdo įrašą. Jis prasideda žodžiais: „Draugas Putine, ką jūs visi tame Kremliuje rūkote?“

Informaciją apie skambutį V. Putinui paneigė ir miesto meras Aleksandras Tulupovas. Kaip pranešama portale „StopFake“, atsakomybę už pranešimą apie neva šąlančių Heničesko gyventojų kreipimąsi į S. Aksionovą, perdavusį skundą V. Putinui, turėtų prisiimti du asmenys – Simferopolio gyventojas Genadijus Sivakas ir Eduardas Kovalenka, kurio veikla jau susidomėjo Ukrainos teisėsaugos institucijos.

Vietos valdžios atstovų tvirtinimu, Heničeskas ne tik nestokoja dujų, bet dargi yra priverstas vartoti jų daugiau, nes dujų rezervuaras, į kurį seniau buvo nukreipiamas dujų perteklius, yra Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Dėl tokios informacijos sklaidos politikos Rusijos piliečiai jau įtikinti, kad mes čia žmones valgome ir kraują geriame... Ir žmonės tuo tiki! Maniau, kad taip būna tik pasakose. Tačiau žmonės tiki“, – interviu „Radio Svoboda“ sakė A. Vorobjovas.

3. H. Clinton „rengia spalvotąją revoliuciją“

Pernai lapkričio 11-ąją Rusijos interneto auditoriją apstulbino žinia apie tai, kad Jungtinėse Valstijose prieš išrinktąjį prezidentą Donaldą Trumpą protestuojantys demonstrantai atvežami autobusais ir už dalyvavimą demonstracijose gauna net 1 400 eurų per savaitę siekiantį atlygį. Ši naujiena buvo išplatinta ir per Rusijos televiziją. Ji iki šiol nepašalinta iš kanalo „Vesti“ internetinio puslapio.

Tinklaraščių autoriai leido sau dar daugiau.

Paieškos sistemaYandex“ pateikia tikrai nemažai rezultatų su antrašte „H. Clinton Jungtinėse Valstijose rengia spalvotąją revoliuciją“. Pranešimo apie autobusus akstinu tapo socialiniame tinkle „Twitter“ Ostino (Teksaso valstija) gyventojo Erico Tuckerio paskelbta ir socialiuose tinkluose išplitusi žinutė. Virš įkeltos autobuso nuotraukos buvo parašyta: „Protestai prieš D. Trumpą Ostine nėra tokie organiški, kaip atrodo. Štai autobusai, kuriais suvažiavo protestuotojai.“

Pats E. Tuckeris vėliau parašė pranešimą, kuriame teigė, kad jį pribloškė „Twitter“ naudotojų elgesys. Jis prisipažino, kad klaidingą informaciją paskelbė atsitiktinai. Autobusus, kurie, kaip paaiškėjo, buvo skirti suvažiavimo dalyviams, jis per klaidą palaikė įrodymu, kad protestai prieš D. Trumpą vyksta organizuotai. E. Tuckeris, kaip pats tvirtina, nepaprastai suglumo, kai per 36 valandas klaidinanti „Twitter“ žinutė sulaukė net 15 tūkst. komentarų. Deja, kai žinutėje padarytą klaidą buvo pabandyta atitaisyti, pritarimo pavyko sulaukti tik iš 33-ų, o komentarų – iš 29-ių „Twitter“ naudotojų.

Rusijos žiniasklaida, įskaitant ir „Vesti“, paskelbė net telefono numerį, kuriuo paskambinus neva buvo galima įsidarbinti prieš D. Trumpą protestuojančiu demonstrantu už 1 400 eurų savaitinį atlyginimą.

Paskambinus šiuo telefonu įjungiamas atsakiklis ir pasigirsta pranešimas: „Dėkojame, kad paskambinote į „COG Headline“. Palikite pranešimą ir savo telefono numerį. Artimiausiu metu mes su jumis susisieksime.“ Vėliau metalinis moteriškas balsas informuoja, kad atsakiklis perpildytas. Ar reikia dar sakyti, kad įmonė „COG Headline“ apskritai neegzistuoja? Tačiau daugelis interneto naudotojų iki šiol klausinėja, kur būtų galima gauti tokį pelningą, gerai apmokamą darbą.

4. H. Clinton muša savo vyrą

Portale „Komsomolskaja pravda“ paskelbta informacija buvo pagrįsta televizijos kanalu „Zvezda“ transliuotu interviu su buvusiu Baltųjų rūmų slaptųjų tarnybų darbuotoju Gary Byrne‘u. Pastarasis duodamas interviu kalbėjo, kad Billą Clintoną tekdavo ginti nuo sutuoktinės. Jis teigė kartą pastebėjęs mėlynę po tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento akimi. Visus šiuos įvykius G. Byrne‘as aprašė savo knygoje „Crisis of Character“ (charakterio krizė). Knyga buvo išleista pernai vasarą, pačiame prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje.
Tuo metu, kai „Zvezda“, „Komsomolskaja pravda“ ir dar nemažai interneto šaltinių paskelbė šią informaciją, Jungtinėse Valstijose ji jau prieš 5 mėnesius buvo paneigta. Buvusių slaptųjų tarnybų agentų asociacija griežtai pasmerkė G. Byrne‘o samprotavimus. Buvo pastebėta, kad kai kurie G. Byrne‘o teiginiai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, jis tvirtino, kad stovėjo prie Ovaliojo kabineto durų prie uniformos spausdamas ginklą, o už durų, kabinete buvo tik Jungtinių Valstijų prezidentas. Tačiau, kiek yra žinoma, uniformuotos apsaugos prie Ovaliojo kabineto durų Baltuosiuose rūmuose nėra. Uniformuota apsauga čia – kiek žemesnio rango pareigūnai. Deja, „atvirai“ G. Byrne‘o išdėstytos „tiesos“ prisidėjo prie ypač sudėtingos pernai vykusių prezidento rinkimų kovos skandalingumo.

5. Hagos tribunolas išteisino S. Miloševičių

Vasarą, nerimstant intensyviam naujienų srautui, Rusijos televizijos tinklo RT svetainės nuomonių skiltyje žurnalistas iš Didžiosios Britanijos Neilas Clarke‘as paskelbė sensacingą pranešimą. Jis parašė, kad karo laikų nusikaltimus nagrinėjantis Hagoje veikiantis Tarptautinis baudžiamasis tribunolas išteisino buvusį Jugoslavijos lyderį, kuriam vadovaujant buvo sprendžiami dešimtojo praeito amžiaus dešimtmečio Balkanų konfliktai.

Prieš dešimt metų to paties tribunolo kameroje miręs Slobodanas Miloševičius buvo kaltinamas masinius karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui paskatinusių kovų kurstymu. Samprotaudamas apie kitą su buvusiąja Jugoslavija susijusį Tarptautinio baudžiamojo teismo priimtą verdiktą, televizijos tinklo RT svetainėje ekspertas N. Clarke‘as pareiškė, kad teismas slapčia atmetė visus S. Miloševičiui pateiktus kaltinimus.

„Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) nutartis, pagal kurią buvo išteisintas vienas iš labiausiai demonizuojamų, siaubingais nusikalimais kaltinamų šių laikų politikų, turėjo atsidurti visų pasaulio laikraščių antraštėse. Bet taip nenutiko. TBTBJ net paslėpė jį giliai tarp 2 590-ies Bosnijos serbų lyderiui Radovanui Karadžičiui kovą paskelbto verdikto, pagal kurį jis pripažintas kaltu dėl vykdyto genocido Srebrenicoje, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, puslapių“, – dėstė N. Clarke‘as.

Naujienų televizijos tinklas RT, žinoma, „pasičiupo“ šią žinią ir išplėtojo ją tiek, kad svetainėje ir dabar galima perskaityti raginimus pasodinti ant teisiamųjų suolo pasaulio lyderius už tai, kaip tarptautinė bendruomenė pasielgė su S. Miloševičiumi.

Spaudos pavyzdžiu pasekė ir Rusijos Valstybės Dūma. Keletas deputatų net kreipėsi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją su reikalavimu nedelsiant nutraukti TBTBJ darbą.
„Radio Svoboda“ svetainėje skelbiamos publikacijos autoriai nusiuntė Hagos Tarptautiniam tribunolui užklausą. Štai kokį atsakymą jie gavo:

„Tiriant R. Karadžičiaus bylą buvo nustatyta (3 460 skirsnis, 1 303 puslapis), kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių tvirtinti, jog S. Miloševičius sutiko su bendruoju planu [dėl teritorijų išvalymo nuo ne serbų kilmės gyventojų – „Laivės radijas“]. Ankstesnėje to paties skirsnio vietoje nurodoma, kad teismas nustatė, jog „konflikto metu S. Miloševičius teikė Bosnijos serbams pagalbą, siųsdamas karius ir ginklus“.“

Iš tikrųjų S. Miloševičiaus mirtis kalėjime reiškia, kad jo bylos nagrinėjimas nutrauktas. Taigi, visuotinį apmaudą sukėlė tai, kad S. Miloševičius niekada nebus pripažintas nei kaltu, nei nekaltu. „Teisminis procesas dėl S. Miloševičiaus nutrauktas. Kaltinamasis mirė kalėjime 2006 m kovo 11 d.“ – rašoma Hagos Tarptautinio tribunolo svetainės S. Miloševičiaus bylai skirtame puslapyje.

Pabaigai

Rusijos internetiniais šaltiniais paskelbta žinia apie ožio Timūro ir tigro Amūro draugystę Primorės safario parke taip pat pasirodė melaginga.

Ir tokio Zodiako ženklo kaip Gyvatnešys, apie kurio egzistavimą, remiantis neva NASA atnaujintais duomenimis, buvo paskelbta vienoje Rusijos svetainėje, taip pat nėra.

NASA šį pranešimą paneigė ir pareiškė, kad užsiima astronomija, o ne astrologija.