Autoritarinė Kinija laiko demokratinį Taivaną savo teritorija ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Pastaraisiais mėnesiais Pekinas siuntė daugiau orlaivių į Taivano oro gynybos atpažinimo zoną. Tokių incidentų ypač padaugėjo praeitų metų paskutiniame ketvirtyje.
Antradienį Taibėjus pareiškė padėką Jungtinėms Valstijoms, kai Vašingtonas patvirtino 100 mln. dolerių vertės ginkluotės ir paslaugų pardavimą, įskaitant salos turimų oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ sistemų palaikymą.
„Tai antrasis ginkluotės pardavimas Taivanui nuo prezidento Joe Bideno darbo pradžios – ir pirmasis šiais metais“, – sakoma Taivano prezidentės atstovo Xaviero Chango pranešime.
„Jis... atspindi tvirtą kaip uola Taivano ir JAV partnerystę“, – pridūrė atstovas.
Taivano gynybos ministerija nurodė, kad šis susitarimas įsigalios kažkuriuo metu kovo mėnesį.
JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) informavo, kad sutartis apima oro erdvės gynybos sistemų inžinerinį palaikymą ir priežiūrą ir kad ji „užtikrins parengtį aviacijos operacijoms“.
„Gavėjas naudosis šiais pajėgumais kaip atgrasymo priemone dėl grėsmių regione ir krašto gynybai stiprinti“, – nurodė DSCA.
Įsibrovimai
Pirmasis didelis J. Bideno administracijos ginkluotės pardavimas Taivanui buvo organizuotas pernai rugpjūtį. Tąsyk Taibėjui buvo suteikta teisė įsigyti 40 savaeigių haubicų M109A6.
Vadovaujant Kinijos prezidentui Xi Jinpingui Pekino retorika darėsi vis karingesnė, buvo didinamas karinis, diplomatinis ir ekonominis spaudimas Taivanui.
Naujienų agentūros AFP duomenimis, pernai Taivanas užregistravo 969 Kinijos karinių orlaivių įskridimus į oro gynybos atpažinimo zoną. 2020 metais tokių incidentų buvo apie 380.
Atrodo, kad šiais metais išlieka didėjanti tendencija – Gynybos ministerija sausį per dvi dienas užfiksavo į atpažinimo zoną įskridusius 52 karinius orlaivius.
Raketų „žemė–oras“ mobiliosios sistemos „Patriot“ atliktų ypač svarbų vaidmenį apsisaugant nuo Kinijos aviacijos atakų.
Vašingtonas formaliai pripažįsta Pekino, o ne Taibėjaus vyriausybę, taip pat yra susaistytas Kongreso dėl gynybinės ginkluotės pardavimų Taivanui.
Ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo kadenciją suteikė daugiau galimybių Taivanui įsigyti svarbių ginkluotės sistemų, įsitraukęs į priešpriešą su Pekinu dėl daugelio klausimų, pradedant prekyba ir baigiant nacionaliniu saugumu.
Tuo metu JAV pardavė Taivanui dronų, raketų sistemų ir naujos kartos naikintuvų.