Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną nuosava teritorija ir yra pažadėjusi ją susigrąžinti, prireikus – jėga. Pastaraisiais metais Pekinas padidino spaudimą Taipėjui ir surengė bent dvejas didelio masto karines pratybas.
Kinija „padidino savo karinio bauginimo intensyvumą, kad sustiprintų mus supančių vandenų ir oro erdvės kontrolę“, pareiškė Chiu Kuo-chengas, skaitydamas ataskaitą, parengtą parlamento Gynybos ir užsienio reikalų komitetui. Gynybos ministras atkreipė dėmesį į balistinių raketų „Dongfeng-17“ dislokavimą ir Kinijos karinio jūrų laivyno sprendimą paspartinti savo trečiojo lėktuvnešio „Fujian“ bandymus. Politikas taip pat nurodė, kad „Taivaną persekiojančių Kinijos karo lėktuvų skaičius (2023 m.) padidėjo iki maždaug 380 per mėnesį, o tai eskaluoja įtampą Taivano sąsiauryje“.
Per trijų dienų trukmės „Joint Sword“ karines pratybas, kuriomis buvo reaguojama į Taivano prezidentės Tsai Ing-wen susitikimą su vienu aukštu JAV pareigūnu, Kinija aplink salą atliko daugiau kaip 560 skrydžių, o kinų kariuomenė imitavo Taivano apsupimą, pridūrė Chiu Kuo-chengas.
Kinijos „karinė ekspansija kelia rimtą grėsmę saugumui Taivano sąsiauryje ir aplinkinėse teritorijose“, pažymėjo ministras.
Pekino orlaiviai aplink Taivaną skraido kone kasdien. Pastarojo meto dienos rekordas buvo pasiektas praėjusį mėnesį, kai per 24 val. buvo pastebėti 103 karo lėktuvai.
Pasaulinio masto susirūpinimas dėl galimo konflikto tarp Kinijos ir Taivano padidėjo po to, kai praėjusiais metais Rusija įsiveržė į Ukrainą.