Tai – naujausias apribojimas siekiant dar labiau išstumti moteris iš viešojo gyvenimo.
Nuo 2021 m. rugpjūčio, kai užgrobė valdžią, Talibano vyriausybė uždraudė mergaitėms ir moterims mokytis mokyklose ir universitetuose, lankytis parkuose, pramogų mugėse ir sporto salėse bei įsakė viešumoje dėvėti uždengiančius drabužius. Moterims taip pat draudžiama dirbti Jungtinėse Tautose ar nevyriausybinėse organizacijose, tūkstančiai jų buvo atleistos iš darbo vyriausybinėse įstaigose.
Dorovės skatinimo ir ydų prevencijos ministerijos atstovas Mohammadas Sadeqas Akifas Muhajiras nepasakė, kodėl įsakyta uždaryti grožio salonus. „Kai jie bus uždaryti, paskelbsime priežastį žiniasklaidai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, jog įmonėms duota laiko, kad jos galėtų išnaudoti savo atsargas ir nepatirtų nuostolių.
Per 20 metų, kai šalyje buvo JAV vadovaujamos pajėgos, Kabule ir kituose Afganistano miestuose grožio salonų labai padaugėjo. Jie buvo laikomi saugia vieta moterims susiburti ir pabendrauti atokiau nuo vyrų bei suteikė joms verslo galimybių.
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai pateiktame specialiojo pranešėjo Afganistano klausimais Richardo Bennetto pranešime sakoma, kad moterų ir mergaičių padėtis Afganistane „yra viena blogiausių pasaulyje“. „Moterų ir mergaičių diskriminacija yra Talibano ideologijos ir valdymo pagrindas“, sakoma R. Bennetto pranešime ir priduriama, jog tai gali būti prilyginama „lyčių apartheidui“.
Aukščiausiasis lyderis Hibatullah Akhundzada praėjusį mėnesį sakė, kad Afganistane imtasi priemonių suteikti moterims „patogų ir klestintį gyvenimą pagal islamo šariatą“.