Europos Komisijos pirmininkė, pati būdama vokietė, ketvirtadienį išskrido į Urugvajų, kad su Pietų Amerika sudarytų svarbų ES prekybos susitarimą, kurio itin trokšta Berlynas, o Prancūzija – nekenčia. Užsimindama, kad susitarimas, kurio buvo siekiama dešimtmečiais, pagaliau atsidūrė finišo tiesiojoje, U. von der Leyen socialiniame tinkle X paskelbė: „Dirbkime, padarykime tai.“
Penktadienį U. von der Leyen pranešė, kad ES ir keturios Pietų Amerikos šalys pasirašė susitarimą. „Tai abiem pusėms naudingas susitarimas“, – kalbėjo U. von der Leyen viešėdama Urugvajuje.
Kaip rašo „Politico“, vokiečiams tai puikios žinios. Dėl pramonės nuosmukio vis labiau šiurpstantiems Vokietijos gamybos čempionams susitarimas su Lotynų Amerikos ekonominiu bloku MERCOSUR yra puiki galimybė susirasti naujų augimo rinkų. Itin įtakinga automobilių lobistų organizacija VDA ketvirtadienį pareiškė, kad sudaryti šį susitarimą yra „centrinės svarbos“ reikalas.
Prancūzams U. von der Leyen kelionė į Montevidėjų yra tikra anatema. Neapykanta susitarimui su Argentina, Brazilija, Urugvajumi, Paragvajumi ir Bolivija yra persmelkusi visą politinę klasę. Prancūzai baiminasi, kad susitarimas su MERCOSUR pakenks jų ūkininkams, nes iš Lotynų Amerikos plūstelės pigi paukštiena ir jautiena, o tai savo ruožtu pakurstys rusenantį įsiūtį prieš valdžią ir pačią ES.
Iškėlė radikalią mintį
Paryžiaus ir Berlyno nesutarimai yra opūs visai ES, nes derybos dėl prekybos susitarimų yra viena iš svarbiausių kompetencijų, patikėtų Europos Komisijai visų 27 ES šalių vardu. Nuolatinis Prancūzijos MERCOSUR susitarimo vetavimas taip siutino Vokietijos lyderius, jog jie pradėjo abejoti Briuselio vaidmens tvarkant prekybos reikalus prasmingumu ir net iškėlė mintį, jog Berlynui vertėtų susigrąžinti savo prekybos politikos kontrolę.
Toks radikalus įgaliojimų susigrąžinimas – prekyba yra viena iš vadinamų esminių kompetencijų, vienijančių Briuseliui pavaldų bloką – keltų rimtų klausimų dėl pačios ES egzistavimo prasmės.
Todėl U. von der Leyen kelionę į Montevidėjų, surengtą vos po savaitės nuo antrosios kadencijos pradžios, lydėjo didžiulė rizika, ypač turint galvoje gilėjančią politinę krizę Prancūzijoje, kur trečiadienio vakarą žlugo vyriausybė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas daugelį metų dėjo pastangas, kad užkirstų kelią šiam susitarimui. Jo biuras pranešė, kad ketvirtadienį jis kalbėjosi su U. von der Leyen ir jai pareiškė, kad šis susitarimas savo dabartine forma lieka nepriimtinas. „Nenusileisdami mes toliau ginsime savo žemės ūkio suverenitetą“, – sakė Eliziejus.
Vokietijoje, priešingai, vyravo linksmesnės nuotaikos.
„Tai tikrai gera diena Europai ir Vokietijai. Ši federalinė vyriausybė labai energingai kovojo, kad būtų sudarytas šis laisvosios prekybos susitarimas“, – per parlamento debatus sakė Isabel Cademartori iš kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos.
Sąjungininkų paieška
Pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjus deryboms dėl ES ir MERCOSUR susitarimo, užvirė sunki kova, kai Berlynas ir Paryžius puolė ieškoti sąjungininkų.
Nors Prancūzija, de facto turinti teisę vetuoti svarbius prekybos susitarimus, neatlaikė politinės krizės savo viduje ir prarado įtaką Briuselyje, ji stengėsi sutelkti šiuo susitarimu nepatenkintų ES valstybių narių mažumą, kurios reikėtų, kad ES Taryboje – tarpvyriausybinėje bloko institucijoje – šis susitarimas būtų užblokuotas.
Tam būtų reikėję šalių palaikymo, kuris atspindėtų 35 proc. visų ES gyventojų. Neseniai prie šio susitarimo priešininkų stovyklos prisijungė Lenkija, Italija svyravo. Taigi E. Macronui pritrūko reikalingų balsų, tačiau Paryžius tikrai stengėsi.
„Respublikos prezidentas kalbėjosi su [Italijos ministre pirmininke Giorgia] Meloni, kad įsitikintų, jog Prancūzijos balsas nebus vienintelis. Jis kalbėjosi apie tai su U. von der Leyen. Ministrai taip pat dirba savo darbą. Savo darbą atlieka ir [ambasadorius Europos Sąjungoje]. Kiekvienas atlieka savo vaidmenį visais lygmenimis, kad ši žinia būtų pasiųsta“, – sakė E. Macronui artima europarlamentarė Marie-Pierre Vedrenne.
Tačiau, nepaisant visų nuogąstavimų dėl pigios MERCOSUR jautienos bei paukštienos, galinčios užplūsti Europos rinką, Prancūzijos perspėjimai šį kartą liko neišgirsti, rašo „Politico“.
„Ursula von der Leyen negalėjo pasirinkti blogesnio momento nei šis. Daryti tai dabar yra didžiulė klaida. Tikrai susidaro įspūdis, kad ji pasinaudojo krize Prancūzijoje, kad pabandytų pasiekti savo pačios tikslų“, – teigė Christophe`as Grudleris, kitas Europos Parlamento narys iš E. Macrono liberalų stovyklos.
Vokietijos atpildas Prancūzijai
Berlynas ir šio susitarimo šalininkai tvirtina, kad tuo metu, kai Donaldas Trumpas gali pradėti plataus masto prekybos karą, ryšių su MERCOSUR šalimis stiprinimas yra, visų pirma, bloko geopolitinio patikimumo klausimas.
„Komisijos pirmininkė atsižvelgia į visos ES interesus. Ir tai tikrai yra geopolitinis ir geostrateginis klausimas“, – sakė vienas vyriausybės pareigūnas iš vienos didžiųjų ES šalių.
„Jei visada kalbame, kad Europa turi būti stipri pasaulyje ir neatsilikti nuo Kinijos bei JAV, tuomet negalime sakyti, kad to nepadarysime su tokio masto susitarimu“.
Šis susitarimas taip pat gali būti laikomas Vokietijos atpildu Prancūzijai, kai Europos Komisija pradėjo Kinijos elektrinių automobilių tyrimą, kurį – Berlyno nusivylimui – palaikė Paryžius. Balsuojant dėl importo muitų Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams, Vokietija liko pralaimėjusiųjų pusėje, o Prancūzija galėjo švęsti pergalę.
Sandorio užtvirtinimas prieštaraujant Prancūzijai kelia nuogąstavimų, jog tai dar labiau pakurstys ir taip stiprų prancūzų priešiškumą ES ir priartins prie valdžios kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine le Pen.
„Galiu įsivaizduoti branduolinį sprogimą Prancūzijos viešojoje nuomonėje prieš Europą, jei Komisija kada nors paskelbs savo skaldantį MERCOSUR [susitarimą], kol nacionalinėje arenoje tęsiasi karštligiška politinė krizė“, – dar prieš pasirašant susitarimą „Politico“ sakė Prancūzijos tyrimų centro CEPII ekonomistas Francois Chimitsas.
F. Chimitsas įspėjo dėl „politinio nestabilumo, kurį šalyje, itin jautrioje prekybos atvėrimams ir turinčioje tikrus kraštutinius dešiniuosius, stovinčius prie valdžios durų, gali sukelti stambaus masto susitarimas“.
U. von der Leyen šeštadienį grįš iš Urugvajaus ir užsuks į Paryžių, kur dalyvaus rekonstruotos Dievo Motinos katedros atidaryme. Ir gali būti, kad E. Macronas ją pasitiks ne taip šiltai, kaip pareigūnai Montevidėjuje.
