Europos Sąjungos piliečiams nubalsavus, aiškėja, kaip atrodys naujasis Europos Parlamentas. Nors antros kadencijos siekiančios Europos Komisijos (EK) pirmininkės atstovaujama Europos liaudies partijos (EPP) frakcija išliko didžiausia Parlamente ir gavo 13 daugiau mandatų nei 2019 m., sustiprėjo kraštutinių dešiniųjų atstovai.

Po rinkimų taip pat paaiškėjo, kad naujajame EP netruks ne tik euroskeptikų, bet ir gana atvirai prorusiškų politikų. Vien ko verta Prancūzijos Marine Le Pen valdomos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ laimėjimas savo šalyje. Tiek ši partija, tiek pati M. Le Pen seniai vadinama prorusiška politine jėga, be kita ko, gavusi finansavimą iš Rusijos.