Europos Sąjungos piliečiams nubalsavus, aiškėja, kaip atrodys naujasis Europos Parlamentas. Nors antros kadencijos siekiančios Europos Komisijos (EK) pirmininkės atstovaujama Europos liaudies partijos (EPP) frakcija išliko didžiausia Parlamente ir gavo 13 daugiau mandatų nei 2019 m., sustiprėjo kraštutinių dešiniųjų atstovai.

Po rinkimų taip pat paaiškėjo, kad naujajame EP netruks ne tik euroskeptikų, bet ir gana atvirai prorusiškų politikų. Vien ko verta Prancūzijos Marine Le Pen valdomos partijos „Nacionalinis susivienijimas“ laimėjimas savo šalyje. Tiek ši partija, tiek pati M. Le Pen seniai vadinama prorusiška politine jėga, be kita ko, gavusi finansavimą iš Rusijos.

Tačiau partijos „Nacionalinis susivienijimas“ atstovai nebus vienintelis galvos skausmas EP tiems, kas siekia išsaugoti ES vienybę, užkrinti Bendrijos plėtrą ir toliau kovoti su Rusijos įtaka. Tokių politikų yra ir kitose valstybėse – tiek tarp dešiniųjų, tiek tarp kairiųjų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)