Po šio pokalbio Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje paskelbtos paliaubos.
„Tarpininkaujant Rusijos pusei buvo pasiektas susitarimas nutraukti ugnį prie rytinės Armėnijos sienos nuo 18 val. 30 min. (vietos, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku). Padėtis santykinai stabilizavosi“, – nurodė armėnų gynybos ministerija.
„Šiuo metu susirėmimai Kilisalio kalno rajone yra nutrūkę, padėtis normalizavosi ir yra kontroliuojama“, – savo ruožtu pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Pokalbių telefonu su Azerbaidžano Respublikos ir Armėnijos Respublikos karinių žinybų vadovais, vykusių Rusijos gynybos ministro generolo S. Šoigu iniciatyva, Azerbaidžano ir Armėnijos pusės ėmėsi priemonių stabilizuoti situaciją“, – nurodė ministerija.
„S. Šoigu paragino abi šalies nutraukti veiksmus, provokuojančius padėties eskalaciją“, – nurodoma kiek anksčiau pasirodžiusiame Gynybos ministerijos pranešime.
Pokalbis su V. Putinu
Kremlius antradienio vakarą pranešė, kad padėtį Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje telefonu aptarė armėnų premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Buvo sutarta tęsti ryšius šiuo klausimu“, – nurodė Kremliaus spaudos tarnyba ir pridūrė, kad pokalbis įvyko Armėnijos iniciatyva.
Savo ruožtu Armėnijos vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad per pokalbį telefonu su V. Putinu N. Pašinianas „išsamiai pristatė įvykius, vykstančius Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje“.
„Pašinianas pabrėžė, kad Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų veiksmai yra agresija prieš suverenią Armėnijos teritoriją. Esant dabartinei situacijai, Armėnijos premjeras ypač pabrėžė Armėnijos ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo svarbą“, – sakoma pranešime.
Armėnija taip pat dar kartą patvirtino, kad laikosi 2020 metų lapkričio 9-osios ir 2021 metų sausio 11-osios pareiškimų dėl Kalnų Karabacho.
Pakurstyti nuogąstavimai
Šešių savaičių ginkluotas konfliktas dėl Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst. gyvybių ir pernai lapkritį baigėsi paliaubomis, kurioms tarpininkavo Rusija.
Anksčiau antradienį abi nesutaikomos priešininkės apkaltino viena kitą pradėjus kovas prie bendros sienos.
Armėnija antradienį pranešė, kad per susirėmimus pasienyje su Azerbaidžano pajėgomis žuvo vienas karys, dar 12 paimti į nelaisvę.
Tuo metu Azerbaidžano Užsienio reikalų ministerija padidėjusią įtampą prie sienos su Armėnija pavadino Jerevano politikos pasekme, o prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) pabrėžė, kad Azerbaidžano pusėje yra sužeistųjų.
Armėnija anksčiau antradienį dėl šių įvykių kreipėsi į Rusiją, prašydama padėti apsaugoti šalies teritorinį vientisumą „remiantis galiojančiu 1997 metų šalių susitarimu“.
„Kadangi Azerbaidžanas įvykdė suverenios Armėnijos teritorijos puolimą, mes kreipiamės į Rusiją, prašydami apsaugoti Armėnijos teritorinį vientisumą remiantis galiojančiu 1997 metų šalių susitarimu ir abipusių įsipareigojimų įgyvendinimu pagal egzistuojantį susitarimą“, – sakė Armėnijos Saugumo Tarybos sekretorius Armenas Grigorianas.
Nuo praėjusių metų karo Armėnija ir Azerbaidžanas kartais praneša apie susišaudymus prie bendros sienos, pakurstydami nuogąstavimus, kad jų teritorinis ginčas gali vėl įsiplieksti.
Sekmadienį abi valstybės apkaltino viena kitą pradėjus šaudyti prie bendros sienos netoli Kalnų Karabacho.
Šeštadienį Kalnų Karabacho pareigūnai paskelbė, kad vienintelis kelias, jungiantis Armėniją su šiuo separatistiniu anklavu – Lačino koridorius – buvo trumpam uždarytas dėl incidento tarp abiejų šalių.
Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.