TATENA savo valstybėms narėms trečiadienį konfidencialioje ketvirčio ataskaitoje nurodė, kad Iranas, kaip apskaičiuota, turi 17,7 kg iki 60 proc. prisodrinto urano – beveik 8 kg daugiau nei rugpjūtį.
Iki tokio laipsnio prisodrintą uraną galima nesunkiai pritaikyti branduoliniams ginklams, todėl galingosios šalys siekė apriboti Teherano branduolinę programą.
Vienoje įsikūrusi agentūra narėms pasakė, kad vis dar negali patikrinti tikslaus Irano sodrinto urano atsargų dydžio dėl Teherano anksčiau šiais metais įvestų apribojimų Jungtinių Tautų inspektoriams.
TATENA nuo vasario negali tikrinti stebėjimo kamerų Irano branduoliniuose objektuose ar internetinių sodrinimo monitorių medžiagos, elektroninių antspaudų. Agentūros vadovas Rafaelis Mariano Grossi šį mėnesį naujienų agentūrai AP sakė, kad padėtis primena „skrydį debesimis tirštai aptraukta padange“.
Kitoje trečiadienio ataskaitoje valstybėms narėms – apie savo darbą Irane – TATENA nurodė, jog R. M. Grossi susirūpinęs, kad inspektoriams „branduoliniuose objektuose Irane saugumo pareigūnai atlieka pernelyg invazines fizines kratas“.
„Jis dar kartą ragina Iraną tuojau pat imtis žingsnių padėčiai pataisyti ir saugumo procedūroms, atitinkančioms tarptautinės bendrijos pripažįstamas saugumo praktikas ir Irano teisinius įsipareigojimus dėl agentūros ir jos inspektorių privilegijų bei neliečiamybės, branduoliniuose objektuose įdiegti“, – nurodė TATENA konfidencialioje ketvirčio ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AP.
TATENA sakė „kategoriškai atmetanti“, kad jos stebėjimo kameros suvaidino kokį nors vaidmenį per birželį įvykusią ataką prieš Irano branduolinį objektą Karadže, Teheranui pareiškus, kad tiriama tokia galimybė.
Iranas dėl to sabotažo akto kaltina Izraelį.
Aukšto rango diplomatas, kuris su AP kalbėjosi anonimiškai, sakė, kad Irane atliekami inspektorių patikrinimai užima labai daug laiko, o kai kurie inspektoriai dėl to jautėsi bauginami.
Irano misijos Jungtinėse Tautose Vienoje laikinasis pasiuntinys Mohammadreza Ghayebi paragino kitas TATENA valstybes nares „susilaikyti nuo skubotų ar politiškai motyvuotų komentarų“.
Valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo jo žodžius, kad R. M. Grossi pirmadienį turėtų lankytis Teherane ir per derybas „aptarti bendradarbiavimo tarp abiejų šalių padėtį“.
Aukšto rango diplomatai iš Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos planuoja lapkričio 29 dieną Vienoje susitikti su Irano pareigūnais ir kalbėtis dėl Teherano sugrįžimo prie savo įsipareigojimų pagal 2015 metų Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (JCPOA). Šiuo susitarimu buvo sušvelnintos sankcijos Iranui mainais į jo branduolinės programos apribojimus.
Jungtinės Valstijos iš šio susitarimo su Iranu pasitraukė 2018 metais tuomečio prezidento Donaldo Trumpo nurodymu.
Dabartinio prezidento Joe Bideno administracija linkusi sugrįžti į JCPOA, jei Iranas atsisakytų savo branduolinės programos žingsnių, kurie buvo patvirtinti kaip atsakas į Vašingtono sugrąžintas sankcijas.