Nepaisant to, anot TATENA, Iranas visgi yra sulėtinęs iki 60 proc. prisodrinto urano gamybą. Nors ir dėl techninių priežasčių, tačiau taip pat yra sumažėjusios bendros šios šalies prisodrinto urano atsargos, kurios viršija limitus, nustatytus 2015 m. branduoliniame susitarime.
Naujienų agentūra AFP su dviem konfidencialiomis ataskaitomis susipažino likus kelioms dienoms iki TATENA Valdytojų tarybos posėdžio, kuriame bus diskutuojama apie Irano pažangą sprendžiant agentūros keliamus klausimus. TATENA nurodė, kad nebūta „tolesnės pažangos“ pakartotinai įrengiant tam tikrą stebėjimo įrangą, kurią Teheranas yra išjungęs.
TATENA taip pat apgailestavo dėl to, kad nuo 2021 m. vasario neturi jokios prieigos prie jos stebėjimo kamerų užfiksuotų duomenų. Agentūra akcentavo, kad yra būtina, jog Iranas leistų pasiekti visus surinktus duomenis.
Kalbėdama apie tai, kad Iranas nėra padaręs pakankamai pažangos paaiškindamas nedeklaruotų branduolinių medžiagų buvimą objektuose Turkuzabade ir Varamine, TATENA tvirtino prašanti Irano plėtoti su agentūra uolų ir ilgalaikį bendradarbiavimą, jog būtų įvykdyti visi įsipareigojimai.
Iranas, 2015–aisiais pasirašęs tarptautinį branduolinį susitarimą, įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą. Mainais šaliai buvo atšauktos sankcijos. 2018–aisiais prezidentaujant Donaldui Trumpui, JAV vienašališkai pasitraukė iš sutarties ir vėl įvedė sankcijas Teheranui. Tada ir Iranas laipsniškai atsisakė savo įsipareigojimų ir apribojo TATENA vykdomas savo objektų inspekcijas.