Kovo pradžioje TBT paskelbė, kad atsakydamas į palestiniečių prašymą imsis tirti karo nusikaltimus, kurių galėjo įvykdyti Izraelio ir palestiniečių kovotojai. Palestiniečiai prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prisijungė 2015-aisiais, kai Palestinos Autonomija buvo įtraukta į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją stebėtojos statusu.
Izraelis įnirtingai kritikavo planus atlikti šį tyrimą: apkaltino TBT šališkumu ir sakė, kad jis neturi jurisdikcijos nes palestiniečiai neturi savo valstybės. Izraelis nėra TBT narys, tačiau Izraelio piliečiai galėtų būti sulaikomi užsienyje, jei tam būtų išduotas TBT orderis .
TBT prokurorės biuras rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai „The Associated Press“ patvirtino, kad kovo 9-ąją išsiuntė laiškus visoms Teismo narėms, taip pat šalims, kurios įprastu atveju turėtų jurisdikciją, įskaitant Izraelį ir Palestinos Autonomiją.
Izraelio ir palestiniečių pareigūnai atsisakė komentuoti šią situaciją.
Manoma, kad TBT sutelks dėmesį į 2014-aisiais Gazos Ruože vykusį karą, Izraelio griežtus veiksmus prieš dažnai smurtingus palestiniečių protestus prie anklavo sienos, taip pat į Izraelio nausėdijų kūrimą okupuotame Vakarų Krante. Taip pat bus tiriamos Gazos Ruožo kovotojų atakos prieš Izraelį, kai raketos leidžiamos iš anklavo į civilines zonas žydų valstybėje.
Izraelis galėtų atsakyti į TBT laišką ir detaliai aprašyti savo tyrimus dėl galimų karo nusikaltimų ir savo piliečių patraukimo atsakomybėn. Jei Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bus patenkintas Izraelio pastangomis, jis galėtų leisti vykdyti tyrimus su reguliaria TBT priežiūra ir nukelti arba atšaukti savo tyrimą.
Izraelis galėtų potencialiai pasinaudoti galimybe atsikratyti kaltinimų dėl smurto Gazos Ruože, nes žydų valstybė teigia, kad reguliariai tiria savo karių įtariamus nusižengimus ir už juos baudžia.
Tačiau nausėdijų steigimas okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje – teritorijose, kurias Izraelis užėmė per 1967 metų Šešių dienų karą ir kurios turėtų priklausyti būsimai palestiniečių valstybei – keletą dešimtmečių yra oficiali žydų valstybės politika. Apie 700 tūkst. žydų naujakurių gyvena Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante, kur Izraelis subsidijuoja apgyvendinimą ir vysto saugumą bei infrastruktūrą.
Tarptautinė teisė draudžia civilių įkurdinimą teritorijose, kurios buvo užimtos karo metu. Izraelis laiko Jeruzalę nedaloma savo šalies sostine, o Vakarų Krantą – ypatinga teritorija, kurios statusas turėtų būti nuspręstas per derybas su palestiniečiais, nors jos jau ilgiau kaip dešimtmetį yra įstrigusios.
Izraelio televizija „Channel 13“ pranešė, kad 18 punktų laiškas buvo gautas praėjusią savaitę ir kad Izraelis dar turi apytiksliai tris savaites pateikti atsakymą. Be to, televizija nurodė kad Nacionalinio saugumo komitetas aptarė šį klausimą, tačiau nepriėmė sprendimo. Antradienį Izraelyje vyks nacionaliniai rinkimai, o naujos vyriausybės formavimas gali užtrukti kelias savaites.
Daugiausia reprezentacinį vaidmenį atliekantis Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas ir Izraelio kariuomenės vadas, generolas leitenantas Avivas Kohavis per šią savaitę vykstančius vizitus Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje bando stiprinti pasipriešinimą TBT užmojams.
„Kiekvienas bandymas užlaužti Izraelio rankas per tarptautines organizacijas, ciniškai ar politizuotai naudojantis tarptautine teise, yra pasmerktas žlugti“, – ketvirtadienį Paryžiuje sakė R. Rivlinas.
Palestiniečiai išreiškė pasipiktinimą, kad TBT planuoja tirti kovotojų rengiamas raketų atakas arba naudojimąsi civiliais kaip priedanga, kurį propaguoja Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ir kitos kovotojų grupuotės. Jie tai laiko savigyna, ir mažai tikėtina, kad jie sieks tyrimo atidėjimo, pradėdami savo tyrimą.