Pasak „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, ginkluotos grupuotės iš Amharos regiono yra atsakingos už pastaruoju metu dažnėjančius piktnaudžiavimus ginčijamoje vakarinėje Tigrėjaus dalyje.
Lapkritį ir gruodį abi NVO užfiksavo, kad Amharos pajėgos sistemingai sulaiko, kankina ir marina badu ginčijamame regione gyvenančius tigrajų civilius gyventojus, įskaitant paauglius ir pagyvenusius žmones.
Kai kuriuos iš mėginusiųjų pabėgti nuo represijų Tigrėjaus vakaruose Amharos sukarintos organizacijos ir regioninės saugumo pajėgos puolė mačetėmis ir kirviais. Kitos persekiojimo aukos buvo išvežtos sunkvežimiais ir iki šiol laikomos dingusiomis.
„Jei nebus imtasi skubių tarptautinių veiksmų siekiant užkirsti kelią tolesniems žiaurumams, Tigrėjaus gyventojams, ypač sulaikytiesiems, gresia didžiulis pavojus“, – pareiškime nurodė „Amnesty International“ reagavimo į krizes skyriaus direktorė Joanne Mariner.
Tokie įspėjimai nuskambėjo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai besiruošiant penktadienį surengti specialią sesiją ir aptarti, ar reikėtų paskirti tarptautinius tyrėjus, kurie tirtų plačiai paplitusius pažeidimus per jau 13 mėnesių trunkantį karą Etiopijoje.
Anot teisių gynėjų, šis „naujas piktnaudžiavimų antplūdis... turėtų skambinti pavojaus varpais“ dėl konflikto, atgaivinusio istorines nesantaikas tarp amharų ir tigrajų – dviejų didžiausių Etiopijos etninių grupių.
Abi tautos reiškia pretenzijas į vakarų Tigrėjų, o kai daugiau nei prieš metus prasidėjo karas, amharai stojo Adis Abebos pusėn ir pasiuntė savo regionines pajėgas, siekdami susigrąžinti derlingų žemių.
Jungtinės Tautos reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie didelio masto gyventojų perkėlimą iš vakarų Tigrėjaus, kur, kaip anksčiau įspėjo JAV, yra kilusi etninio valymo grėsmė.
Amharos regioninės vyriausybės atstovas kol kas nesureagavo į prašymą pateikti komentarų.
Atsakingos – visos šalys
Anot „Amnesty International“ ir HRW, tyčiniais išpuoliais prieš civilius gyventojus ir prievartiniu jų išvarymu „pažeidžiami karo įstatymai“, o atsakingi asmenys turėtų būti nustatyti ir nubausti.
JT duomenimis, konfliktas pareikalavo jau ne vieno tūkstančio gyvybių, per 2 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o dar šimtai tūkstančių gyvena į badą panašiomis sąlygomis.
Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas 2020 metų lapkritį pasiuntė karius į Tigrėjų, apkaltinęs šio regiono disidentinę valdančiąją partiją išpuoliais prieš federalinių pajėgų stovyklas.
Premjeras, Nobelio taikos premijos laureatas, vėliau paskelbė pergalę prieš Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą (TPLF). Tačiau sukilėlių kovotojai netikėtai persigrupavo ir atkovojo didžiąją dalį savo regiono, taip pat pradėjo puolimą prieš kaimyninius Afarą ir Amharą.
Buvo pranešta, kad sukilėliai keliais priartėjo maždaug 200 km atstumu iki Adis Abebos, bet pastarosiomis savaitėmis mūšio lauko linijos pasikeitė, provyriausybinėms pajėgoms atkovojus kelis strategiškai svarbius miestus.
Visų konflikto šalių pajėgos kaltinamos žiaurumais, tokiais kaip lytinis smurtas, neteisminės egzekucijos ir etninių motyvų paskatinti nusikaltimai.
Šį mėnesį HRW apkaltino TPLF sukilėlius nuo rugpjūčio iki rugsėjo be teismo nužudžius dešimtis civilių gyventojų dviejuose Amharos miestuose, kuriuos jie neilgai kontroliavo.