Buvusio respublikonų prezidento priešininkai norėjo, kad teisėjai priverstų rinkimų pareigūnus nustatyti, ar D. Trumpas dėl savo pastangų pakeisti 2020 m. vykusių rinkimų rezultatus ir riaušių Vašingtone negali kandidatuoti dar kartą.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas trumpoje nutartyje nurodė, kad „nebuvo įtikintas, jog šis teismas turėtų peržiūrėti pateiktus klausimus“ prieš vasario 27 d. Mičigane vyksiančius pirminius prezidento rinkimus.
Tai buvo naujausias bandymas neleisti D. Trumpui dalyvauti keleto valstijų pirminiuose rinkimuose pagal 14-ąją pataisą, kuri draudžia eiti pareigas bet kuriam asmeniui, anksčiau davusiam priesaiką saugoti šalį, tačiau vėliau įsivėlusiam į maištą.
Šis nuosprendis skiriasi nuo sprendimo, kurį neseniai priėmė Kolorado Aukščiausiasis Teismas – ši institucija neleido D. Trumpui dalyvauti šioje valstijoje vyksiančiuose pirminiuose rinkimuose dėl jo vaidmens Kapitolijaus riaušėse, kurias jis kaltinamas pakurstęs.
Mičigane ieškinį rugsėjo mėnesį pateikė už demokratiją pasisakanti grupė „Free Speech For People“, kuri su 14-ąja pataisa susijusį nesėkmingą iššūkį D. Trumpui dar metė Minesotoje ir ieškinį taip pat pateikė Oregone.
Mičigano žemesnės instancijos teismai dėl procedūrinių priežasčių atmetė šią bylą proceso pradžioje ir nuosprendį paliko galioti apeliacine tvarka, o tai reiškia, kad D. Trumpo dalyvavimo maište klausimas nebuvo svarstomas.
Viena iš keturių demokratų paskirtų teisėjų septynių narių kolegijoje Elizabeth Welch pripažino Kolorade priimtą nuosprendį, tačiau pažymėjo, kad šios valstijos rinkimų teisė skiriasi nuo analogiškų Mičigano įstatymų.
„Apeliantai nenurodė jokios analogiškos Mičigano rinkimų teisės nuostatos, kuri reikalautų, kad kuris nors asmuo, siekiantis eiti JAV prezidento pareigas, turėtų įrodyti savo teisinį kvalifikuotumą užimti šį postą“, – sakė E. Welch.