Jis mažiau negu vienu procentu nurungė kraštutiniųjų dešiniųjų Laisvės partijos kandidatą Norbertą Hoferį.
Rinkimai skelbiami iš naujo. N. Hoferiui laimėjus jis taptų pirmuoju kraštutinių dešniųjų pažiūrų lyderiu Europoje.
Austrijos laisvės partija užginčijo rinkimų rezultatus dėl netinkamo rinkėjų paštu atiduotų balsų skaičiavimo, rašo BBC
Per dvi savaites trukusius posėdžius Laisvės partijos teisininkai siekė įrodyti, kad paštu pateikti rinkimų biuleteniai 94 iš 117 rinkimų apygardų buvo skaičiuojami netinkamai.
Mesti kaltinimai dėl tūkstančių rinkėjų balsų biuletenių vokų, kurie, kaip įtariama, buvo atplėšti anksčiau nei leidžiama pagal rinkimų taisykles. Be to, manoma, kad tarp balsus skaičiavusiųjų galimai buvo tokios teisės neturinčių asmenų.
Austrijos laisvės partijos teisininkai taip pat teigė turintys įrodymų, kad balsuoti buvo leista jaunesniems nei 16 m. asmenims ir užsieniečiams.
Ši Austrijos partija reiškia susirūpinimą dėl imigracijos ir prastėjančių mažesnes pajamas gaunančių asmenų gyvenimo standartų.
Po štai tokio teismo sprendimo rinkimai bus rengiami pakartotinai, o Austrijos prezidentą Heinzą Fisherį laikinai pakeist trys parlamentarai, vienas iš kurių – Norbertas Hoferis.
Naujieji rinkimai turėtų būti rengiami šių metų rugsėjo arba spalio mėn.
Buvo pripažinęs pralaimėjimą
N. Hoferis iš Laisvės partijos kurstė prieš ES nukreiptus sentimentus ir baimę dėl augančio prieglobsčio prašytojų skaičiaus.
N. Hoferis po rezultatų paskelbimo pripažino pralaimėjęs prezidento rinkimų antrąjį turą, prieš rinkimų komisijai oficialiai paskelbiant apie jo varžovo žaliųjų remiamo A. van der Belleno pergalę labai nedidele balsų persvara.
„Žinoma, man liūdna, – parašė N. Hoferis iš Austrijos antiimigracinės Laisvės partijos (FPÖ) savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. – Bet nepraraskite ūpo. Į šią rinkimų kampaniją įdėtos pastangos nenuėjo veltui, tai investicija į ateitį“.
Iš pradžių N. Hoferis prieš A. Van der Belleną buvo įgijęs kelių procentų pranašumą (atitinkamai 51,9 proc. ir 48,1 proc.), teigė Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau balsavimo paštu rezultatai – iš viso 750 tūkst. balsų, sudarančių maždaug 12 proc. nuo visų registruotų Austrijos 6,4 mln. rinkėjų – pakoregavo šį rezultatą.
Austrijos prezidento postas iš esmės tėra formalus.
Tačiau šalies prezidentas turi teisę paleisti Nacionalinę tarybą – didesnę įtaką turinčius Žemuosius parlamento rūmus – ir taip paskatinti visuotinius rinkimus.
„Brexit“ gali pakeisti padėtį?
Naujasis sprendimas tikriausiai taps pagrindu naujai įtemptai vasaros rinkimų kovai tarp A. Van der Belleno ir N. Hoferio.
Dar nežinia, ar FPÖ sėkmė, kad būtų surengti pakartotiniai rinkimai, užtikrins, kad N. Hoferis užims prezidento rezidenciją Hofburge – buvusiuose Habsburgų dinastijos rūmuose.
Gali būti, kad Britanijoje birželio 23-ąją įvykusiame referendume priimtas apsisprendimas, kad Jungtinė Karalystė turi tapti pirmąja iš Europos Sąjungos pasitraukusia šalimi, padarys Austrijos narystės ateitį svarbiu kampanijos klausimu.
Po netikėtų Britanijos plebiscito rezultatų N. Hoferis, atkartodamas Prancūzijos ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderės Marine Le Pen poziciją, pareiškė, kad palaikytų pasiūlymą surengti panašų referendumą Austrijoje, jeigu ES nesugebės „per metus“ įvykdyti būtinų reformų.
„Jeigu (ES) vystysis klaidinga kryptimi, tuomet, mano nuomone, atėjo laikas paklausti austrų, ar jie tebenori būti viso to dalimi“, – N. Hoferis bulvarinio 26 dieną sakė bulvariniame dienraščiui „Oesterreich“.
Centro kairiųjų Socialdemokratų (SPÖ) kancleris Christianas Kernas, gegužės vidurį pakeitęs Wernerį Faymanną, kuris atsistatydino, kad galėtų kandidatuoti į prezidento postą, bet iškrito po pirmojo rato, galimybę surengti tokį referendumą atmetė.
„Tai neprotinga... Dabar laikas išmokti pamokas ir išsklaidyti žmonių abejones ir baimes“, – jis sakė paaiškėjus „Brexit“ referendumo rezultatams.
A. Van der Bellenas – ramus, bet kandus ir šiek tiek netvarkingas ekonomikos profesorius, neretai vadinamas „Sascha“ dėl savo rusiškų šaknų, anksčiau buvo žaliųjų lyderis ir yra uolus ES šalininkas.
Jis yra sakęs, kad svajoja apie „Jungtines Europos Valstijas“ be vidinių sienų, kuriose būtų ginamos mažumų teisės.