„Tvirtai palaikome ir remiame Sakartvelo žmonių eurointegracijos siekį ir tvirtą įsipareigojimą laikytis demokratinių vertybių. Dabartiniai Vyriausybės sprendimai neatitinka šalies prezidentės ir didelės Sakartvelo visuomenės dalies lūkesčių“, – pokalbio metu pabrėžė G. Nausėda.
„Smerkiame bet kokį jėgos naudojimą prieš Sakartvelo žmones bei jų sulaikymus ir raginame Vyriausybę nedelsiant juos nutraukti“, – akcentavo jis.
Kaip pranešė Prezidentūra, pokalbio metu Lietuvos vadovas pakartojo, kad šių metų spalį Sakartvele vykę parlamento rinkimai nebuvo visiškai laisvi ir sąžiningi. Todėl, anot jo, yra būtina atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl pažeidimų, spaudimo ir bauginimų rinkėjams.
Taip pat G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva tvirtai palaiko Europos Parlamento (EP) raginimą Sakartvele surengti naujus parlamento rinkimus.
Kaip skelbta anksčiau, partijai „Sakartvelo svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė šią savaitę pranešė, kad Sakartvelas iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES.
Po šio sprendimo Sakartvele pasipylė protestų banga. Į gatves išėję kartvelai tramdomi guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Policija suėmė šimtus protestuotojų.
Šeštadienį protestuodama prieš Sakartvelo valdžios sprendimą stabdyti derybas dėl narystės ES, iš pareigų atsistatydino šalies ambasadorė Lietuvoje Salomė Shapakidzė. Tą patį vakarą socialiniuose tinkluose pasklido žinia, kad iš pareigų traukiasi ir šalies atstovas Jungtinėse Amerikos Valstijose Davidas Zalkalianis.
Buvusi sovietinė respublika Sakartvelas 2023 metų gruodį kartu su Ukraina ir Moldova gavo ES šalies kandidatės statusą. Tačiau santykiai ėmė sparčiai blogėti, nes valdančioji partija vis kritiškiau vertina Europą ir nori apriboti tariamą užsienio įtaką šalyje. Dėl to ir Briuselis įšaldė suartėjimą. Opozicija tuo tarpu nori laikytis europietiško kurso. Ji kaltina vyriausybę pergalę rinkimuose pasiekus tik manipuliacijomis.
Sakartvele policija trečią naktį iš eilės vykusias demonstracijas išvaikė smurtu
Po vyriausybės sprendimo sustabdyti derybas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos Sakartvele trečią naktį iš eilės kilo smurtiniai policijos ir antivyriausybinių demonstrantų susirėmimai.
Anot Sakartvelo žiniasklaidos, policijos pareigūnai prieš minią panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, o kai kurie demonstrantai į policiją paleido fejerverkus.
Tik sekmadienio rytą uniformuotiems pareigūnams pavyko nustumti protestuotojus nuo parlamento pastato.
Dabar demonstrantai sostinėje įrengė kelių blokadas greta Tbilisio valstybinio universiteto. Susirėmimai – ir gilėjanti politinė krizė tarp nacionalistinės konservatyvios vyriausybės ir proeuropietiškos opozicijos – grasina suskaldyti Sakartvelą.
Sekmadienio rytą oficialios informacijos apie sužeistųjų ir suimtųjų per naktį skaičių iškart negauta.
Pranešama, kad šeštadienio vakarą vien sostinėje Tbilisyje policija už chuliganizmą sulaikė 107 asmenis. Demonstracijos vyksta ir kituose Sakartvelo miestuose.
Protestai siejami su spalio pabaigoje vykusiais parlamento rinkimais, kuriuos aptemdė įtarimai sukčiavimu ir kurių nugalėtoja buvo paskelbta valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.
Opozicija nepripažino rinkimų rezultatų, o opozicijos įstatymų leidėjai atsisakė pripažinti savo mandatus.
Kas pakurstė naujausius protestus?
Naujausia protestų banga kilo po to, kai ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė paskelbė, kad iki 2028 m. atšauks derybas dėl stojimo į ES. Jis apkaltino ES kišimusi į Sakartvelo reikalus ir šantažu.
Apklausų duomenimis, dauguma kartvelų nori, kad jų šalis prisijungtų prie ES – šis tikslas oficialiai įtvirtintas šalies konstitucijoje.
Konfliktas išplito ir instituciniu lygmeniu.
Protestuodami atsistatydino keli ambasadoriai, o proeuropietiška dabartinė prezidentė Salomė Zurabišvili pareiškė ketinanti priešintis vyriausybės pasikeitimui.
S. Zurabišvili, kurios kadencija baigiasi gruodžio viduryje, pareiškė, kad liks savo poste, nes „neteisėtas parlamentas negali išrinkti naujo prezidento“.
Sakartvelo įstatymai buvo pakeisti taip, kad pirmą kartą jos įpėdinis nebus tiesiogiai renkamas tautos, o bus skiriamas parlamento narių ir regionų atstovų.
ES perspėja Sakartvelą dėl smurto „padarinių“
Sekmadienį naujoji užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) gali įvesti sankcijas dėl pastarųjų įvykių Sakartvele.
„Akivaizdu, kad smurto naudojimas prieš taikius protestuotojus yra nepriimtinas, o Sakartvelo vyriausybė turėtų gerbti ne tik Sakartvelo žmonių valią, bet ir Sakartvelo konstituciją“, – sakė K. Kallas vizito Kyjive metu.
„Kai kalbama apie Europos Sąjungą, tai neabejotinai turi padarinių mūsų santykiams su Sakartvelu“, – kalbėjo ji.
K. Kallas, buvusi Estijos ministrė pirmininkė, sekmadienį perėmė vadovavimą ES užsienio politikai.
Kaip galimus žingsnius K. Kallas paminėjo sankcijas ir vizų apribojimus, tačiau pabrėžė, kad bet kokie padariniai bus aptarti ir suderinti kartu su ES valstybėmis narėmis.
„Akivaizdu, kad Sakartvelo vyriausybė negerbia Sakartvelo tautos valios dėl Europos ateities, – sakė K. Kallas, – ir manau, kad neturėtume leisti, kad tai vyktų.“
Tiesa, ES gali įvesti sankcijas tik tada, jei joms pritars visos šalys narės. Tačiau šiuo metu tai gali būtų sudėtinga pirmiausia dėl Vengrijos. Vengrų premjeras Viktoras Orbanas neseniai pareiškė paramą I. Kobachidzei.