Pasak vieno CNN prodiuserio, trečiadienio popietę rusų kilmės milijardierius išvyko iš kovos su sukčiavimu biuro prie Paryžiaus, panašu, policijos automobiliu.
Paryžiaus prokuratūra sakė, kad dabar Prancūzijos sostinės teisme jam bus pateikta „pirminė apklausa ir galimas kaltinimas“.
39 metų Durovas buvo sulaikytas šeštadienį Paryžiaus Buržė oro uoste pagal orderį, susijusį su „Telegram“ nepakankamu moderavimu. Jis buvo tiriamas dėl kaltinimų, susijusių su daugybe nusikaltimų, įskaitant įtarimus, kad jo platforma prisidėjo prie pagalbos sukčiams, narkotikų prekeiviams ir asmenims, platinantiems vaikų pornografiją.
P. Durovo programėlė ir jos turinio moderavimo trūkumas taip pat buvo tikrinami dėl to, kad ja naudojasi teroristinės grupės ir kraštutinių dešiniųjų ekstremistai.
Jis buvo sulaikytas iki 96 valandų, t. y. ilgiausiam laikui, kurį pagal Prancūzijos įstatymus asmuo gali būti laikomas suimtas prieš pateikiant jam kaltinimus.
Durovo suėmimas sukėlė ginčą dėl žodžio laisvės ir ypač didelį susirūpinimą tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje, kur šis portalas yra itin populiarus ir tapo pagrindine kariškių ir piliečių bendravimo priemone Maskvos karo su kaimyne metu.
Gali būti pareikšti kaltinimai
„Telegram“ įkūrėjas ir vadovas Pavelas Durovas trečiadienį turėtų stoti prieš Prancūzijos teismą, kuriame jam gali būti pateikti kaltinimai dėl to, kad nesugebėjo pažaboti ekstremistinio ir neteisėto turinio populiarioje susirašinėjimo programėlėje.
Paryžiaus tyrimo pareigūnas nuspręs, ar pareikšti kaltinimus P. Durovui, o teismas spręs, ar palikti jį areštinėje, ar išleisti į laisvę, galbūt su teisėsaugos kontrole ir judėjimo apribojimais.
Buvo iškelta daugybė klausimų dėl P. Durovo sulaikymo laiko ir aplinkybių: šalininkai jį laiko žodžio laisvės gynėju, o kritikai – asmeniu, sukėlusiu grėsmę, nes sąmoningai leido „Telegram“ tapti nekontroliuojamai.
Laikraštis „Le Monde“ trečiadienį pranešė, kad P. Durovas 2021 metais, prieš gaudamas Prancūzijos pilietybę pagal specialią procedūrą, skirtą asmenims, kurie, kaip manoma, ypač daug nuveikė Prancūzijos labui, kelis kartus susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Laikraštis „The Wall Street Journal“ pridūrė, kad per vienus pietus 2018 metais E. Macronas, kuris kartu su savo komanda anksčiau buvo aistringas „Telegram“ naudotojas, pasiūlė jos būstinę perkelti į Paryžių, tačiau P. Durovas atsisakė.
Savaitraštis „Canard Enchaine“ teigė, kad sulaikytas P. Durovas tvirtino, jog buvo atvykęs į Paryžių papietauti su E. Macronu, tačiau Eliziejaus rūmai tai paneigė.
Macronas: sprendimas sulaikyti – ne politinis
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad sprendimas pareikšti kaltinimus P. Durovui „jokiu būdu nebuvo politinis“ – tai retas Prancūzijos vadovo įsikišimas į teisminį klausimą.
Telegramą 2013 m. įkūrė P. Durovas ir jo brolis Nikolajus. Praėjusį mėnesį N. Durovas paskelbė, kad dabar programėle naudojasi daugiau kaip 950 mln. vartotojų, todėl ji yra viena plačiausiai naudojamų žinučių siuntimo platformų pasaulyje.
Pokalbiai programėlėje yra šifruojami, todėl teisėsaugos institucijos – ir pati „Telegram“ – turi mažai galimybių prižiūrėti, ką vartotojai skelbia.
P. Durovas gimė 1984 m. Sovietų Sąjungoje, o būdamas dvidešimties tapo liaudiškai vadinamas „Rusijos Marku Zuckerbergu“. 2014 m. jis išvyko iš šalies ir dabar gyvena Dubajuje, kur yra „Telegram“ būstinė, taip pat turi Prancūzijos pilietybę.
„Bloomberg“ duomenimis, jo turtas vertinamas 9,15 mlrd. dolerių, o pastarąjį dešimtmetį P. Durovas gyveno prabangiai ir keliavo po pasaulį.
Nors jo programėlė sulaukė žodžio laisvės grupių pagyrų ir suteikė galimybę privačiai bendrauti šalyse, kuriose galioja griežti režimai, kritikai teigia, kad ji tapo saugiu prieglobsčiu neteisėtą veiklą koordinuojantiems asmenims, įskaitant teroristus, kurie 2015 m. lapkritį planavo teroro išpuolius Paryžiuje.
„Negalima užtikrinti, kad ji būtų saugi nuo nusikaltėlių ir atvira vyriausybėms, – 2016 m. CNN sakė Durovas. – Ji arba saugi, arba nesaugi.“
