„Telegram“ atstovų teiginiai, kad naudotojų privatumas yra šventas ir neliečiamas dalykas ir kad žinučių turinio nemato nei vyriausybės, nei „Telegram“ personalas, pritraukė kibernetinių nusikaltėlių, pedofilų ir teroristų, nepaisant bendrovės teiginių apie prieglobstį „viso pasaulio prodemokratiškiems judėjimams“.
Skirtingai nei milijardieriui E. Muskui, viešai kritikuojančiam Europos Sąjungos (ES) pastangas kontroliuoti turinį internete, „Telegram“ ir P. Durovui anksčiau pavyko išvengti valdžios dėmesio, politikos kūrėjams bandant uždrausti nelegalų turinį ir (arba) neteisėtus veiksmus socialiniuose tinkluose.
„Sunku susisiekti su „Telegram“ ir dėl ko nors susitarti“, – sausio mėnesį paaiškino Nyderlandų ministras, sulaukęs vietos įstatymų leidėjų priekaištų, kai žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie viešose „Telegram“ grupėse siūlomas narkotines medžiagas.
Bet po to, kai vėlai vakare Paryžiaus oro uoste buvo sulaikytas P. Durovas, „Telegram“ gresia patirti visą reguliuojančiųjų institucijų, politikų ir teismų pyktį.
„Telegram“ išpopuliarėjimas
„Telegram“ iš pradžių buvo nišinė platforma, bet per pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo ir šiandien gali konkuruoti su „Meta Platforms“ programėle „WhatsApp“.
P. Durovas „Telegram“ sukūrė 2013-aisiais su savo broliu Nikolajumi (anksčiau, 2006 m., jiedu sukūrė itin sėkmingą rusišką atsaką feisbukui – socialinį tinklą „VKontakte“). Naudotojų paslapčių išsaugojimas buvo dalis „Telegram“ žavesio, taigi, tai patrauklus variantas visiems, nenorintiems sulaukti vyriausybės dėmesio.
„Telegram“ turėjo problemų su kai kurių šalių reguliuojančiomis institucijomis, nes, skirtingai nuo kitų socialinių platformų, mes sistemingai gynėme mūsų naudotojų privatumą ir nesudarėme jokių susitarimų su vyriausybėmis“, – 2017 m. parašė P. Durovas, kiek anksčiau pabėgęs iš Rusijos, nes nesutiko užblokuoti opozicinių grupių „VKontakte“.
„Telegram“ ženkliai išpopuliarėjo (naudotojų skaičius pasiekė 900 mln.) ir tapo pagrindine komunikacijos priemone kalbant apie tarptautinio susidomėjimo sulaukusius konfliktus, tokius kaip Rusijos ir Ukrainos karas („Telegram“ naudoja tiek rusai, tiek ukrainiečiai).
Platformos būstinė yra Dubajuje, o P. Durovas turi dvigubą pilietybę (Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų). Į žiniasklaidos užklausas „Telegram“ platformoje atsako automatizuotas programinis robotas. Įmonė neturi jokių žinomų padalinių Briuselyje ir nėra įregistruota ES Skaidrumo registre.
Tai leido „Telegram“ išvengti keleto ES bandymų pažaboti nederamą elgesį internete. ES nepavyko įkalbėti „Telegram“ laikytis savanoriško Kovos su dezinformacija praktikos kodekso, pristatyto 2018 m. ir peržiūrėto 2022 m. Stambūs žaidėjai, tokie kaip „Google“, „Meta“ ir „TikTok“, pasirašė įsipareigojimą laikytis minėtojo kodekso, tačiau „Telegram“ nenusileido.
Situacija pasikeitė vasario mėnesį, kai ES pagaliau pavyko prisikasti prie „Telegram“ – Skaitmeninių paslaugų aktas privertė šią platformą laikytis įvairių reikalavimų.
„Tarp reikalavimų – neteisėto turinio šalinimas, bendradarbiavimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir jų nurodymų pašalinti konkretų turinį vykdymas“, – „Politico“ papasakojo Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai Thomas Regnieris.
„Telegram“ bendradarbiauja su ES valdininkais, pridūrė jis: „Palaikome ryšį su visomis platformomis, įskaitant „Telegram“. Kai dėl ko nors kreipiamės į „Telegram“, gauname atsakymą.“
Įvairi nusikalstama veikla
Vis dėlto, kaip rodo šeštadienį, rugpjūčio 24 d., įvykdytas suėmimas, Europos vyriausybės vis dar nežino, ką daryti su „Telegram“.
Prancūzijos prokurorai pranešė, kad „Telegram“ įtariamas kibernetiniais nusikaltimais, tokiais kaip vaikų pornografijos platinimas, prekyba narkotikais ir organizuotas sukčiavimas.
EK prižiūri tik didžiausias platformas, turinčias daugiau kaip 45 mln. naudotojų. „Telegram“ teigia, kad jos naudotojų ES yra mažiau nei 45 mln.
Tokiu atveju už „Telegram“ veiklos ES stebėjimą turėtų būti atsakinga Briuselyje įsikūrusi telekomunikacijų kontrolės įstaiga, kuri informavo „Politico“, kad nedalyvauja Prancūzijos pradėtame baudžiamajame tyrime ir neturi informacijos apie atvejus, kai „Telegram“ nevykdė nurodymų pašalinti neteisėtą turinį.
EK teigimu, P. Durovo suėmimas nesusijęs su Skaitmeninių paslaugų aktu.
Užtat E. Muskas „Telegram“ įkūrėjo suėmimą suskubo paversti kova už žodžio laisvę. „#FreePavel“, – socialiniame tinkle X parašė jis.
