The Economist: galimas Irano ir Izraelio karas – gera ar bloga žinia Kinijai?

Rugsėjį, padidėjus įtampai tarp Irano ir Izraelio, Pekinas kaip tik padėjo Irano sostinėje Teherane organizuoti Kinijos kino festivalį. Festivalio atidarymui pasirinkta juosta „The Battle at Lake Changjin“ (liet. „Mūšis prie Čangjino ežero“). Drama pasakoja apie kinų karių, kovojusių su Amerikos pajėgomis Korėjos kare 1950–53 metais, didvyriškumą.

„Suduok vieną smūgį ir išvengsi šimto“, – bendražygius bandė įkvėpti Mao Zedongas. Kinijos nacionalistiniai tinklaraštininkai džiūgavo. „Iranas negali likti nuošalyje, jeigu Izraelį palaiko Jungtinės Valstijos!“, – rašė vienas.

Nors nuo to laiko Kinijos valdininkai daug kalba apie agresiją Artimuosiuose Rytuose, eskalacija jie tikrai nesuinteresuoti. Iranas į Izraelį spalio 1-ąją paleido raketų. Izraelis be paliovos atakuota Irano tarpininkus Gazoje ir Libane. Ši situacija nepriimtina Kinijai, galingiausiai iš keturių valstybių (lenkiančią Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją), kurias Vakarai pajuokiamai vadina „neramumų ašimi“ ir „chaoso ketveriuke“. Visos keturios neslepia neapykantos Amerikos vadovaujamai pasaulio tvarkai ir pasirengimo ją sutrikdyti. Jų tarpusavio susitarimai saugumo klausimais dažnu atveju šešėliniai. Nepaisant to, prieš Taivaną raumenis nuolat demonstruojanti Kinija veltis į konfliktą visai nenori.