The Economist: Putinas atsidūrė skausminguose ekonominiuose gniaužtuose

Daugelis centrinių bankų mažina palūkanų normas. Bet Rusijos bankai – ne. Praėjusį mėnesį politikų spendimu palūkanų normos buvo padidintos iki 21 proc. – dviejų dešimtmečių rekordo. Rinkose tvyro nusiteikimas metams besibaigiant sulaukti ir 23 proc. Tokia dinamika atrodo ypač netikėta, nes reiškiasi, kai vyksta karas – tada, kada centrinių bankų galvos nebūna linkusios stabdyti ekonominės veiklos.

Rusijos ekonomika analitikus glumina nuo pat 2022 metų vasario, kai ta šalis įsiveržė į Ukrainą. Net susidūrusi su vienomis griežčiausių sankcijų per visą šių laikų istoriją, Rusijos ekonomika plėtėsi sparčiau nei kada nors per ištisą dešimtmetį. Štai pernai ji paaugo 3,6 proc. Tikimasi, kad taip bus ir šiais metais. Visgi centrinio banko priimtas sprendimas padidinti palūkanų normas byloja ne apie stiprybę: tai veikiau įspėjimas apie sunkumus, kurie ateis.

Valdžios sektoriaus išlaidos darosi vis sunkiau padengiamos. Kaip paaiškėjo iš rugsėjį pristatyto Rusijos biudžeto, gynybos išlaidos per ateinančius metus turėtų padidėti ketvirtadaliu. Bendra suma, kurią per metus numatyta skirti gynybai ir saugumui – žvalgybą apimančiai atskirai biudžeto sričiai, – kaip manoma, turėtu siekti net 17 trln. rublių (161,5 mlrd. eurų), t. y. daugiau nei 40 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų, arba 8 proc. Rusijos BVP. Vien tik gynybos išlaidos sudarys 6 proc. Rusijos nacionalinių pajamų ir tai yra daugiau nei bet kada nuo pat Šaltojo karo metų.