Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Joe Bideno administracija kreipėsi į Kongresą su prašymu užtikrinti karinę paramą Ukrainai, pagalbą stichinių nelaimių atveju ir sustiprinti pietinės sienos kontrolę. Tai buvo padaryta siekiant abiejų partijų palaikymo. D. Trumpas nepritarė šiam pasiūlymui, nes norėjo pakenkti J. Bidenui.
„Savo šeimininkui ištikimi Respublikonų partijos nariai Senate nepriėmė šio įstatymo projekto. Visgi Senatas galiausiai priėmė įstatymo projektą, kuriame numatytas pagalbos teikimas Ukrainai, Taivanui, Izraeliui ir Gazos Ruožo civiliams gyventojams. Paskui projektas įstrigo Atstovų Rūmuose. Taip nutiko todėl, kad D. Trumpo pudelis, Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas, atsisako surengti balsavimą dėl minėtojo įstatymo projekto. Jis žino, jog įstatymo projektas bus priimtas, ir bijo, kad D. Trumpas jį nubaus, pavyzdžiui, pasirūpins, kad lapkričio mėnesį M. Johnsonas nebūtų perrinktas Atstovų Rūmų pirmininku. Kaip ir daugelis kitų pasaulio galingųjų, D. Trumpas labiausiai vertina lojalumą“, – teigiama straipsnyje.
Pažymima, kad Ukraina daugiau nei dvejus metus didvyriškai kovoja su Rusija, net ir turėdama mažiau kareivių bei ginkluotės.
„Ukraina nepasidavė Putino revanšinei diktatūrai, o Vakarai patyrė viso labo minimalias išlaidas. NATO netgi nesiunčia karių į Ukrainą. Šio konflikto metu Rusijai padaryta žala Jungtinėms Amerikos Valstijoms nepaprastai išėjo į naudą“, – rašo analitikas.
M. Wolfas mano, kad dabar D. Trumpas ir jo pakalikai, regis, ketina V. Putinui padovanoti nepelnytą ir neužtarnautą pergalę.
„Turint omenyje Rusijos įvykdytus nusikaltimus okupuotuose regionuose, nesunku įsivaizduoti, kokias baisybes jie išdarinės, jeigu iškovos pergalę. Bet ant kortos pastatyta dar daugiau. Jeigu Amerika dabar nusigręš nuo Ukrainos, jos santykiai su sąjungininkais patirs didžiulį sukrėtimą. Kaip Trumpui pavyko taip užvaldyti savo partiją? Atsakymas į šį klausimą slypi tame, kad didžioji dalis respublikonų yra ištikimi būtent jam. Respublikonų partija – tai sekta. Turėdamas tokią paramą, D. Trumpas kontroliuoja partijai priklausančius įstatymų leidėjus, pasinaudodamas jų bailumu ir karjerizmu. Dėl šios priežasties būsimieji JAV prezidento rinkimai bus svarbiausi nuo pat 1932-ųjų, kai buvo išrinktas Franklinas Rooseveltas“, – samprotaujama straipsnyje.
M. Wolfas įsitikinęs, kad jeigu Ukraina iš tikrųjų bus palikta likimo valiai, visame pasaulyje bus suabejota JAV patikimumu.
„Visų pirma, sąjungininkai pradės abejoti dėl garantijų. Kaip jie gali reaguoti? Vienas iš variantų – pavojingas branduolinių ginklų platinimo suaktyvėjimas. Kitas variantas – sąjungų pavertimas mažiau priklausomomis nuo JAV. Dar vienas bandymas sudaryti susitarimų su Rusija ir Kinija. Sandorių pasaulyje būtent taip elgiasi daugelis protingų žaidėjų. Nesunku suprasti, kad dauguma amerikiečių yra nepatenkinti tuo, jog sąjungininkai piktnaudžiauja savo resursais ir valia. Tai klasikinė kolektyvinių veiksmų problema: šalys, nedarančios įtakos rezultatams, susiduria su pagunda tapti „zuikiais“. Tačiau supervalstybė negali „važiuoti be bilieto“. Jos atsitraukimas nuo pasaulio pakeis pasaulio formą. Būtent tai ji ir bandė padaryti tarp dviejų pasaulinių karų. Geruoju tai nesibaigė. Mažai tikėtina, kad pasaulis, iš kurio pasitrauks Amerika, jai paskui patiks“, – pažymėjo straipsnio autorius.
M. Wolfas mano, kad Ukrainos ir Rusijos konflikto poveikis yra kur kas didesnis nei tik didžiuliai Rusijos kariuomenės nuostoliai.
„Jis taip pat atgaivino NATO. Aljanso valstybės narės vis labiau supranta būtinybę didinti išlaidas gynybai. Vokietija, mieganti Europos milžinė, pagaliau suvokia, kad reikia stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas. Neseniai prie NATO prisijungė Suomija ir Švedija, turinčios didelių pajėgumų“, – kalbama straipsnyje.
Ekspertas prognozuoja, kad bus ilgas sekinamasis karas, kol rusai pagaliau supras, jog jiems neleidžiama ištrinti Ukrainos nuo žemės paviršiaus.
„Vakarų sąjungininkų vaidmuo – tik lėšų ir ginklų siuntimas. Indėlis neturi peržengti jų galimybių ar valios ribų. Palikti Ukrainą likimo valiai dabar, kai jai kaip niekada reikia pagalbos, reikštų pademonstruoti katastrofišką Vakarų silpnumą potencialios sėkmės momentu: Rusija apsidžiaugtų, o Aljansas žlugtų. Daugelis padarytų išvadą, kad JAV prasidėjo negrįžtamas nuosmukis. Tai iš tiesų lemiama akimirka tiek JAV, tiek visam pasauliui“, – pridūrė jis.
Skandalingasis kandidatas į JAV prezidentus išsisuko nuo tiesioginio atsakymo į klausimą, ar toliau tieks ginklų Ukrainai, o gal leis V. Putinui okupuoti dalį arba visą Ukrainą, jeigu sugrįš į Baltuosius rūmus.
Kaip „Fox News“ duoto interviu metu pareiškė pats D. Trumpas, jis tikisi, kad rinktis nereikės. Kol oficialiai taps prezidentu, praeis nemažai laiko, daugiau nei devyni mėnesiai – kare ir politikoje tai „amžinybė“.