„Praėjus metams po to, kai Petro Porošenka buvo išrinktas prezidentu ir pusmečiui po to, kai buvo prisaikdinta nauja įstatymų leidybos valdžia, Ukraina išlieka nugrimzdusi į politinį ir ekonominį chaosą“, – rašoma straipsnyje.
Pereinamųjų demokratijų projekto, Amerikos nekomercinės grupės prezidentas Bruce‘as Jacksonas mano, kad Ukrainos vadovybė silpna ir trapi. „Ji pernelyg silpna, kad imtųsi vieningos ir nepriklausomos valstybės sukūrimui reikalingų žingsnių“, – sako jis.
Sugriauta ekonomika ir toliau grimzta: pirmąjį 2015 m. ketvirtį BVP smuko 17,6 proc., o valdininkai, siekdami išvengti bankroto, veda ištęstas derybas su kreditoriais ir iki šiol nesudarė sandėrio.
Straipsnio autorius mano, kad vienas iš didžiausių nusivylimų po revoliucijos – tai, kad P. Porošenkai ir A. Jaceniukui iki šiol nepavyko išpildyti pažadų išrauti su šaknimis visuotinę korupciją.
Parlamentas, kuriame daugumą vietų užima proeuropietiškos pakraipos partijos, praeitą mėnesį balsavo už tai, kad būtų suburta speciali komisija, nagrinėjanti kaltinimus premjerui, esą jo vadovaujamas Ukrainos ministrų kabinetas dalyvavo grobstant valstybės lėšas (daugiau nei 287 mln. EUR). Vyriausybė ir jos šalininkai neigia, kad būta kažkokių pažeidimų.
„Besitęsianti netvarka sukelia trintį tarp Ukrainos vyriausybės ir jos sąjungininkų Europoje, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje, kurių vadovai padėjo pasiekti ugnies nutraukimą, ir yra labai nusivylę lėtu permainų tempu, – rašoma straipsnyje. – Turime nuspėjamai agresyvią Rusiją prieš nenuspėjamą ir nepatikimą Ukrainą. Į Ukrainą šiuo metu žiūrima kaip į šalį, kuria negalima pasitikėti. Europos Sąjunga nesupranta: kur decentralizacija? Kur įsipareigojimų vykdymas? Kur reformos?“ – sako B. Jacksonas.
Nenuostabu, kad visuomenės pasitikėjimas vyriausybe labai smuko. Be to, P. Porošenka, siekdamas susigrąžinti tautos palaikymą, bando apriboti didžiausių šalies verslininkų įtaką. Kaip kiek anksčiau pasakė buvęs pabėgusiojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus globėjas Dmytro Firtašas: „Labai patogu turtingus žmones išnaudoti kaip atpirkimo ožius“.
Sunkiausias išbandymas Kijevui yra kova su korupcija. Generalinio prokuroro pavaduotojas Davidas Sakvarelidzė anksčiau pareiškė, kad iki šiol neįgyvendinti sisteminiai pakeitimai – nei teisėsaugos struktūrose, nei teismuose.
Pasak jo, parlamentas buvo pernelyg susitelkęs į įstatymus, kurie sukuria dar daugiau biurokratijos. Vienas iš svarbiausių pažadų Maidanui buvo sukurti Antikorupcinį biurą, kurio personalą turi sudaryti 700 žmonių.
Balandžio 16 dieną P. Porošenka pagaliau išrinko į biuro direktoriaus postą buvusį Kijevo prokurorą Artemą Sytnyką. Leidinys pažymi, kad uždelsusi valdžia nesugebėjo sugrąžinti V. Janukovyčiaus ir jo aplinkos pavogtų milijardų. Korupcijos tyrimai, susiję su kitais buvusiais valdininkais ir valstybinių įmonių vadovais daug kur užstrigo.
Jehoras Sobolevas, praeitais metais organizavęs protestus, o šiuo metu einantis parlamento nario ir parlamento kovos su korupcija ir jos prevencijos komiteto pirmininko pareigas, sako, kad didžiausia problema šalyje – realios teisingumo sistemos nebuvimas, nes Ukrainos teisėjai – V. Janukovyčiaus laikų žmonės, tokia pati situacija ir prokuratūroje.
„Ir dar viena problema, labai didelė problema: P. Porošenka, esantis prezidento poste, nėra pasiruošęs jų atleisti“, – sako J. Sobolevas.
Tuo metu, kai vyriausybė sako bijanti naujo prorusiškų jėgų įsiveržimo, analitikai mano, kad Ukrainai reikia kovoti pačiai su savimi. „Rusija tiesiog laukia vidinių Ukrainos problemų, dėl kurių ji taps nebepatraukli Vakarams, – sako Maskvos Carnegie instituto mokslinių tyrimų grupės ekspertas Aleksandras Baunovas. – V. Putinas tikisi, kad jam pavyks susilpninti Ukrainą. Bet jei Ukraina pati save susilpnins, jam tereikia tik palaukti ir ateityje pasinaudoti jos silpnumu“, – reziumuoja jis.