Šis žingsnis būtų dar vienas tarp JAV ir Rusijos tvyrančios įtampos ženklas.
Pagal Atviro dangaus sutartį – vieną iš ginklų kontrolės, skaidrumo ir pasitikėjimo skatinimo susitarimų, sudarytų baigiantis Šaltajam karui, – kiekviena iš 34 ją ratifikavusių valstybių gali vykdyti stebėjimo skrydžius virš kitų sutarties narių teritorijų ir fotografuoti pajėgas bei karinę įrangą.
Su šia sutartimi susijusi įtampa padidėjo per dvi rugpjūčio dienas, kai rusų lėktuvas, veikęs pagal sutartį, praskrido virš JAV miestų, įskaitant Vašingtoną ir Bedminsterį Naujajame Džersyje, kur tuo metu savo golfo klube „Trump National Golf Club“ buvo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Tačiau šie skrydžiai nėra naujųjų suvaržymų priežastis, nurodo JAV pareigūnai. Jie tvirtina, kad Rusija pažeidžia Atviro dangaus sutartį, nes įvedė suvaržymus skrydžiams virš Kaliningrado srities, kur, JAV pareigūnų nuomone, yra daug modernios ginkluotės.
Nors pagal sutartį galimas vieno skrydžio nuotolis yra 5 500 km, Rusija įvedė 500 km „tarpinį limitą“ skrydžiams virš Kaliningrado srities. Pentagono pareigūnai nurodo, kad skrydžiui pagal šią sutartį, kad jis apimtų visą Kaliningrado sritį, reikia maždaug 1 200 km, todėl Rusijos įvestas suvaržymas verčia sutarties nares tam skirti du skrydžius, kurie kitomis aplinkybėmis būtų naudojami kitoms Rusijos dalims stebėti.
Galbūt dar svarbiau tai, kad dėl šio apribojimo atsiranda tarpai tarp skrydžių, reikalingų kirsti Kaliningrado sritį, todėl gaunamas nenuoseklus teritorijos vaizdas, tvirtina JAV pareigūnai.
Planuota, kad JAV delegacija atsakomąsias priemonės paskelbs per Atviro dangaus sutarties konsultacinės komisijos susitikimą Vienoje sakė JAV valstybės departamento ir Pentagono pareigūnai. Šis susitikimas turėjo įvykti antradienį.
„Norime paskatinti Rusiją vėl laikytis sutarties“, – sakė vienas Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas ir pridūrė, kad atsąkomosios priemonės, kurių imasi JAV, galėtų būti paskata Maskvai.
Tarp galimybių, kurias svarstė JAV pareigūnai, yra suvaržymai rusų skrydžiams virš Aliaskos ir Havajų, sakė informuoti šaltiniai.
Rusijos pareigūnai savo ruožtu teigia, kad kelios sutarties narės, tarp jų – Kanada, Gruzija, Turkija ir JAV, įvedė limitus dėl jų teritorijos pasiekiamumo pagal minimą sutartį.
„Turime rimtų pretenzijų, kad virtinė (sutarties) narių kišasi į stebėsenos skrydžius, – „The Wall Street Journal“ sakė Rusijos delegacijos Vienoje narys, atsargos generolas majoras Aleksandras Peresypkinas. – Mūsų partneriai, bandydami „subalansuoti“ abipuses pretenzijas, dažnai tik pateikia mažas problemas, pakylėtas į didelių rangą.“
Rusija tvirtina, kad liepos mėnesį JAV pareikalavo vieno rusų lėktuvo padidinti žemiausią skrydžio aukščio ribą virš Aleksandro salyno Aliaskoje. „JAV yra išradingos, mažindamos galimybes naudotis jų oro erdve“, – sakė A.Peresypkinas.
„Norėtume daugiau skaidrumo“
Atviro dangaus sutartis, kuri buvo sumanyta valdant Dwighto Eisenhowerio (Dvaito Eisenhauerio) administracijai, galiausiai buvo ratifikuota 1992 metais, o įsigaliojo 2002-aisiais. Tačiau jos įgyvendinimą lydėjo didėjanti trintis tarp Maskvos ir Vašingtono.
„Atviro dangaus (sutartis) yra laipsniško santykių blogėjimo dalis, – sakė minėtas Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas. – Rusija nori persvarstyti Europos saugumo santykius. Matome Europos saugumo susitarimų eroziją.“
„Jie įveda nepatogius suvaržymus, kurie mažina sutarties naudingumą Jungtinėms Valstijoms“, – laikraščiui sakė teisininkas Stephenas Rademakeris (Stivenas Reidmeikeris) iš teisės firmos „Covington & Burling“, anksčiau dirbęs valstybės sekretoriaus pavaduotoju, atsakingu už Tarptautinio saugumo ir ginkluotės neplatinimo biurą (ISN).
„Rusija laikysis (sutarties) tokiu mastu, kokiu, jos nuomone, turi ar nori (laikytis). Tai bloga tendencija saugumui Europoje, ypač mūsų sąjungininkams“, – pažymėjo jis.
Tačiau didžiausią JAV pareigūnų susirūpinimą kelia Kaliningrado sritis ir ten vykdomas įtariamas modernios ginkluotės kaupimas.
„Buvo pranešimų apie įvairias modernias radiolokatorių oro erdvės gynybos sistemas, regiono blokavimo pajėgumus, kuriais siekiama neprisileisti NATO karo laivų ir lėktuvų“, – sakė buvęs JAV gynybos departamento aukšto rango pareigūnas Michaelas Carpenteris, kuravęs Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimus.
„Jei jie turi tokios ginkluotės, mes norėtume daugiau skaidrumo, ko ten esama“, – pridūrė jis.
Tačiau JAV turi ir kitų galimybių stebėti Kaliningrado sritį bei kitas Rusijos teritorijas. Sparti karinių palydovų technologijų ir komerciškai prieinamų nuotraukų pažanga, pasiekta per pastaruosius 15 metų, paskatino diskusijas apie Atviro dangaus sutarties naudą, įskaitant debatus JAV Kapitolijuje apie tolesnį šios programos finansavimą.
Pentagono pareigūnai nurodo, kad ši sutartis išlieka aktuali, ypač dėl fakto, kad skrydžių metu padarytais atvaizdais yra dalijamasi su sutarties narėmis ir visuomene, tad nustatomas tam tikras skaidrumo lygis, kurį kitais atvejais būtų sunku pasiekti.
2014 metų kovą JAV pagal šią sutartį gautais atvaizdais pasinaudojo atremti Rusijos pareiškimams, kad Maskva netelkia pajėgų palei Ukrainos sieną.
„Jei mes jos nebūtume turėję, kas ten būtų? Aš verčiau ją turėčiau. Viskas, kas sudaro sąlygas skaidrumui, yra vertinga. Bet reikia ją vykdyti“, – „The Wall Street Journal“ sakė Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benjaminas Hodgesas.