Premjero Abiy Ahmedo biuras aiškiai nepatvirtino šios žinios, nuskambėjusios įsisiūbavus spėlionėms, kad artėja plataus masto karinis puolimas. Tačiau biuras pareiškė, kad vyriausybė privalo apsaugoti piliečius nuo Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF).
„Oficialiai prasidėjo puolimas, kuriuo grasino Abiy Ahmedas, siekiantis vėl įsiveržti į Tigrėjų“, – nurodoma TPLF, buvusios regioninės valdančiosios partijos, pareiškime.
„Spalio 11 dienos rytą Etiopijos kariuomenė, remiama Amharos pajėgų, pradėjo koordinuotą puolimą visais frontais“, – teigiama pareiškime.
„Šios genocidą vykdančios pajėgos turi ne tik šimtus tūkstančių reguliariųjų ir nereguliariųjų kovotojų, bet ir sunkiąją artileriją, tankus, raketas, bepiločius orlaivius ir naikintuvus – tai nepalieka jokių abejonių dėl naikinimo ketinimų“, – pareiškė sukilėliai.
Abiy Ahmedo vyriausybė pabrėžia, kad karinės operacijos šiaurėje nukreiptos prieš TPLF, kurią Adib Abeba oficialiai laiko teroristine grupuote, o ne prieš visus vietos gyventojus.
TPLF atstovas Getachew Reda nurodė, kad, nepaisant prasidėjusio naujo puolimo, iki pirmadienio ryto kariuomenė dar nebuvo pasiekusi Tigrėjaus.
Jis taip pat pažymėjo, kad TPLF nieko nežino apie jokį Eritrėjos karių, anksčiau rėmusių Etiopijos pajėgas per 11 mėnesių trunkantį karą, vaidmenį.
Sukilėlių teiginių nepavyko nepriklausomai patikrinti, nes daugelyje konflikto apimtų Amharos rajonų nutrūko ryšiai.
„Etiopijos vyriausybė turi pareigą apsaugoti savo piliečius visose šalies dalyse nuo bet kokių terorizmo aktų“, – pareiškė Abiy Ahmedo atstovė Billene Seyoum.
„Etiopijos vyriausybė ir toliau priešinsis Amharos regione ir kitur TPLF vykdomam naikinimui, smurtui ir žudymui“, – pridūrė ji.
Šaltiniai sukilėlių ir humanitarinių darbuotojų gretose naujienų agentūrai AFP savaitgalį pranešė, kad Etiopijos kariai pradėjo bombardavimą iš oro, bepiločių lėktuvų ir artilerijos.
Jei tokie pranešimai pasitvirtins, tai reiškia, kad puolimas pradėtas praėjus vos savaitei po ministro pirmininko Abiy Ahmedo prisaikdinimo naujai kadencijai.
Karas kilo pernai lapkritį, kai 2019-ųjų Nobelio taikos premijos laureatas Abiy Ahmedas nusiuntė karius į Tigrėjų, siekdamas nuversti TPLF – regiono valdančiąją partiją, kadaise vadovavusią visai šaliai. Premjero teigimu, tas žingsnis buvo atsakas į TPLF išpuolius prieš federalinės kariuomenės stovyklas.
Nors vyriausybinės pajėgos greitai užėmė Tigrėjaus miestus, birželio pabaigoje sukilėliai atkovojo didžiąją dalį regiono, įskaitant sostinę Mekelę, o Adis Abebai teko vienašališkai paskelbti paliaubas.
Tačiau kautynės, vėliau išplitusios į kaimyninius Amharos ir Afaro regionus, sukėlė, pasak Jungtinių Tautų, „didžiulę humanitarinę krizę“; dėl jos šimtai tūkstančių žmonių atsidūrė prie bado slenksčio.
Konfliktas pareikalavo jau tūkstančių gyvybių ir privertė apie 2 mln. žmonių palikti savo namus. Be to, gauta daug pranešimų apie įvairius žiaurumus, tokius kaip žudynės ir masinis žaginimas.
JAV grasina paskelbti sankcijas kariaujančioms šalims, jeigu jos neįsipareigos derybų keliu užbaigti konfliktą, galintį destabilizuoti antrą pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybę.