Rusijos prezidentas neslepia savo įsitikinimo, kad Ukraina neturėtų egzistuoti kaip nepriklausoma šalis, ir ne kartą sakė, jog NATO reikėtų susitraukti iki Šaltojo karo metu buvusio dydžio.
Bet labiau už viską jis trokšta išvysti naują pasaulio tvarką ir nori, kad Rusija suvaidintų pagrindinį vaidmenį ją įvedant, pabrėžiama CNN tekste.
V. Putinas ir keletas artimiausių jo sąjungininkų atėjo iš sovietinės žvalgybos agentūros KGB likučių. Jie niekada nepamiršo patirto pažeminimo žlugus Sovietų Sąjungai ir nėra patenkinti tuo, kokiu pasaulis tapo po šio reikšmingo įvykio.
V. Putinas iškilo per XX a. dešimtojo dešimtmečio chaosą, kai Rusijos ekonomika subyrėjo – ją teko gelbėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir Pasaulio bankui. Tai buvo dar vienas pažeminimas buvusiai supervalstybei.
Tiesa, nuo 2000-ųjų, kai V. Putinas tapo prezidentu, stabiliai augančios naftos kainos padarė Rusiją ir nemažai rusų turtingesnius nei kada nors anksčiau. Ir Rusija yra svarbi. Ji buvo pakviesta į Didįjį septynetą – įtakingiausių valstybių grupę (Rusijai priėmus kvietimą, Didysis septynetas tapo Didžiuoju aštuonetu).
Tik Rusijos lyderiui to buvo per mažai, CNN sakė Vokietijos Maršalo fondo JAV vykdomoji direktorė Kristine Berzina.
„Putinas be jokio sąžinės graužimo visa tai paaukojo aukštesnių geopolitinių tikslų labui“, – sakė ji. Dėl agresijos prieš Ukrainą Rusija buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto, Vakarai jai įvedė sankcijų, o dauguma pasaulio lyderių nuo jos nusigręžė.
Anot K. Berzinos, Rusijos niekada netenkino buvimas „aštuntąja Didžiojo septyneto nare“.
„Toks statusas nesutampa su Rusijos išskirtinumo suvokimu. Juk tai didžiausia šalis pasaulyje, turi daugiausia gamtinių išteklių. Kaip ji gali būti viso labo viena iš žaidėjų?“ – pridūrė ji.
Norint suprasti, ko V. Putinas nori iš dabartinių derybų su JAV, būtina prisiminti, kad abi šalys bendrauja tik todėl, kad, atėjus į valdžią D. Trumpui, JAV kardinaliai pakeitė savo politiką rusų atžvilgiu, o ne todėl, kad iš pagrindų pasikeitė Rusijos mąstysena.
D. Trumpas nori, kad karas Ukrainoje pasibaigtų kaip įmanoma greičiau, net jeigu tai reiškia didesnius teritorinius nuostolius Ukrainai. Vadinasi, sutikdamas derėtis, V. Putinas faktiškai neturi ko prarasti.
V. Putinui ir jo aplinkos žmonėms D. Trumpo spaudimas susitarti dėl ugnies nutraukimo yra tiesiog galimybė užsitikrinti keletą greitų pergalių, neišleidžiant iš akių ilgalaikių tikslų“, – mano garsus Rusijos analitikas Markas Galeotti. „Putinas yra oportunistas. Jam patinka kurti dinamiškas, chaotiškas situacijas, suteikiančias įvairiausių naujų galimybių. Tada jis gali tiesiog išsirinkti labiausiai patinkančią, gali ir persigalvoti“, – sakė jis.
Ilgalaikis planas
V. Putinas ir jo padėjėjai aiškiai parodė, kad jų ilgalaikiai tikslai nepasikeitė. Net Rusijai kalbant apie taiką, šalies valdininkai toliau tvirtina, jog privalo būti „pašalintos“ konflikto Ukrainoje „pagrindinės priežastys“.
Kremliaus nuomone, šios „pagrindinės priežastys“ yra ir Ukrainos suverenitetas, ir demokratiškai išrinktas prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir NATO plėtra į rytus pastaruosius 30 metų.
V. Putinui kol kas nepavyko pakeisti Kyjivo režimo karinėmis priemonėmis, todėl jis gali griebtis kitų.
„Lengviausias būdas Rusijai įgyvendinti savo tikslus kitoje šalyje – kištis į jos vidaus reikalus ir rinkimus“, – nurodė E. Berzina ir pridūrė, kad įmanoma, netgi tikėtina, jog Maskva būtent tai ir darys paskelbus paliaubas.
Greičiausiai būtent todėl Rusija vis kvestionuoja V. Zelenskio legitimumą ir reikalauja surengti prezidento rinkimus. Beje, Kremliui labai patiko, kai ir D. Trumpas pradėjo naudoti šį naratyvą ir Ukrainos lyderį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“. Žinoma, kol vyksta karinis konfliktas, apie jokius prezidento rinkimus negali būti nė kalbos.
D. Trumpas ir viceprezidentas Jamesas Davidas Vance’as atmetė idėją, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų tapti NATO nare, o V. Putinas pareiškė, kad dėl paliaubų derėsis tik tokiu atveju, jeigu gaus garantijų, jog Ukraina niekada nebus priimta į NATO.
Viskas asmeniška
Į Londoną pabėgęs Rusijos tiriamasis žurnalistas ir saugumo ekspertas Andrejus Soldatovas teigia, kad V. Putinas ir jo padėjėjai mano galintys „dabar pamėginti išpešti naudos iš Trumpo“.
„Jie galvoja, kad gali laimėti keletą taktinių mūšių, tačiau vis tiek negaus to, ko iš tikrųjų nori, – visiško Europos saugumo susitarimų pertvarkymo, – sakė jis. – Kremliui tai nėra karas su Ukraina, tai karas su Vakarais. Nemažai žmonių Maskvoje nelabai ir tiki, kad pavyks su JAV sudaryti kokių nors ilgalaikių susitarimų.“
„Jiems tai labai asmeniška, nes tada jie buvo jauni KGB agentai. Jie prarado savo socialinį statusą, prarado savo vietą Rusijos visuomenėje, prarado savo šalį, kaip dabar sako. Patyrė milžinišką pažeminimą“, – tęsė žurnalistas.
Derėtų paminėti ir klaidingą istorijos interpretavimą. V. Putinas ne kartą sakė, kad Ukraina nėra tikra valstybė, nes Ukraina ir ukrainiečiai neva priklauso vadinamajai „istorinei Rusijai“.
Akivaizdu, kad Rusijos lyderis iš tikrųjų mano, jog Rusija – didžiausia valstybė pasaulyje pagal plotą – turėtų dalyvauti pasaulio valdyme. Gali būti, kad dabar Baltuosiuose rūmuose esantis žmogus galvoja panašiai. Juk D. Trumpas irgi aiškiai išsakė savo įsitikinimą, kad didžiausios ir galingiausios valstybės turėti gauti tai, ko nori, nesvarbu, ar tai Grenlandija, Panamos kanalas, ar dalis Ukrainos.
„Teigčiau, kad esminis dalykas yra toks: Trumpo manymu, Ukraina yra vasalinė valstybė, kuri turi žinoti savo vietą ir susitaikyti su tuo, jog JAV galiausiai sudarys kokį nors susitarimą su Rusija ir apie jį ukrainiečius tiesiog informuos“, – reziumavo M. Galeotti.