Gruodžio 7 d. Diuseldorfe prasidėjo teismo procesas, kuriame kaltinami trys septyniolikmečiai, balandžio mėnesį detonavę bombą prie įėjimo į indų sikų maldos namus Eseno mieste. Panašus procesas vyksta ir prieš šešiolikametę moksleivę Safią S., kuri vasario mėnesį Hanoveryje peilio dūriu į kaklą pavojingai sužalojo policininką. Tai buvo pirmieji islamistiniai teroro išpuoliai Vokietijoje, tegu ir nenusinešę gyvybių.
Eseno sprogdintojus ir Hanoverio mergaitę su peiliu sieja ne vien nepilnametystė (nusikaltimo metu vaikinukams buvo 16, o Safijai – 15 metų), bet ir tai, jog visi jie perėjo salafistų idėjinį „kaitintuvą“, kur panieka „netikintiems“ virto pasiryžimu juos žudyti.
Salafizmas – tiek Vokietijoje, tiek ir tarptautiniu mastu sparčiausiai plintantis islamistinis sąjūdis. Tai radikali religijos pakraipa, reikalaujanti grįžti prie pirmykščio, „protėvių“ (arabiškai „salaf“) islamo. Salafistų idealas – pirmosios trys musulmonų kartos.
Tikras musulmonas privalo laikytis Šariato, o ne Vakarų valstybės įstatymų
Šariatas jiems yra aukštesnis už šalies, kurioje gyvena, įstatymus. „Vienintelis įstatymdavys yra Dievas. Todėl tie musulmonai, kurie laikosi pasaulietinių įstatymų, nusižengia daugdievyste ir nusipelno mirties,“ – aiškina islamistų logiką Bavarijos Konstitucinės apsaugos tarnybos prezidentas Burkhardas Körneris. Salafistų tikslas – pertvarkyti valstybę, teisėtvarką ir visuomenę pagal salafistinę ideologiją ir galiausiai įkurti islamišką „Alacho valstybę“.
Vokietijos konstitucinės apsaugos tarnybos (BfV) duomenimis, šalyje dabar esama apie 10 tūkst. salafistų, apie 1200 iš jų pasirengę naudoti smurtą. Žinant, jog Vokietijoje gyvena apie 5 mln. musulmonų, tai tėra marginalinis reiškinys, – ramina terorizmo ekspertas Guido Steinbergas.
Vis dėlto nerimauti verčia dalies Vokietijos musulmonų polinkis į fundamentalizmą. Antai nuomonės tyrimo instituto „Emnid“ duomenimis, 32 procentai šią vasarą apklaustų turkų kilmės Vokietijos gyventojų pritarė pasakymui „Musulmonai turėtų siekti grįžti prie Mahometo laikų visuomeninės tvarkos“ ir net 47 procentai pasakymui „Man svarbiau laikytis savo religijos, o ne valstybės, kurioje gyvenu, įstatymų“.
Pasakojimas apie Vakarų skriaudžiamą musulmoną
Patraukti savo pusėn „tikėjimo brolius bei seseris“ salafistai siekia ir nuolat pabrėždami vakariečių priešiškumą musulmonams, įtvirtindami pasakojimą apie musulmoną kaip auką. O juk „auka“ turi teisę gintis – užmaskuota forma kviečia smurtui salafistai.
Pastaraisiais metais jie mėgino verbuoti ir pabėgėlius, ypač nepilnamečius, lengviau pasiduodančius salafistinei propagandai – vidaus žvalgybos tarnyba tikina užfiksavusi 390 tokio verbavimo atvejų.
Tiesa, pabėgėliai šiuo metu nėra labiausiai į akis krintanti grupė, – pastebi „Deradikalizacijos kompetencijos centro“ Miunchene vadovas Holgeris Schmidtas. Bent jau Bavarijoje ir Badeno Viurtembergo žemėje tarp salafistų esama daug konvertitų iš krikščionybės. Ir jie kilę nebūtinai iš socialinių problemų turinčių šeimų: į salafistų tinklus patenka ir „policininko dukra ar mokytojos sūnus“.
Vis dėlto konvertitai sudaro tik apie 10 procentų Vokietijos salafistų. Didžioji jų dalis yra jauni musulmonai, – neretai antros, trečios ar net ketvirtos imigrantų kartos.
Politinio islamo misionieriai Vokietijoje ilgą laiką galėjo veikti netrukdomi
Salafistinei indoktrinacijai archajiškos ideologijos skelbėjai sėkmingai pasitelkia moderniąsias technologijas, misionieriauja daugelyje tinklalapių, video portale YouTube, mezga ryšius ir organizuojasi socialiniuose tinkluose.
Ilgą laiką jie galėjo atvirai veikti ir šalies gatvėse. „Vokietijoje būtų sunku rasti miestą, kurio pėsčiųjų zonose, aikštėse, priešais prekybos centrus vyrai ilgomis barzdomis ir salafistams tipiška apranga nebūtų įsirengę „Skaityk!“ stendų – tai islamistinės organizacijos „Tikroji religija“ aktyvistai,“– rugpjūtį piktinosi turkų kilmės Heseno žemės parlamentaras Ismailas Tipi (CDU).
I.Tipi, kaip ir ne vienas kitas Vokietijos pilietis musulmonas, kritikavo politikus dėl neteisingai suprastos tolerancijos ir reikalavo uždrausti šią po religijos priedanga džihadą šlovinančią organizaciją.
Salafistai atrado naują terorizavimo formą – SMS žinutes
Lapkričio viduryje Korano kopijas praeiviams dalinusi islamistinė grupuotė „Skaityk!“ pagaliau buvo uždrausta. Tačiau netrukus salafistinei hidrai išaugo nauja galva – „Mahometo mylėtojai“. Vokietijos miestuose išdygo stendai su Mahometo biografijomis, kurias prareiviams dalino tie patys asmenys, įskaitant ir salafistų vadą Pierre'ą Vogelį.
Kad šis aktyvus konvertitas nenusiteikęs pasiduoti, rodo YouTube paviešintas provokuojantis video, kuriame P.Vogelis, stovėdamas priešais Kelno katedrą, kviečia prisidėti prie naujojo „projekto“. Į sau pačiam užduotą klausimą, ką jis darytų, jei ir organizacija „We love Muhammad“ būtų uždrausta, atsakė: „Mes jau tiek kartų kūrėmės iš naujo.“
Pereitą savaitę salafistinė hidra ėmė spjaudytis grasinančiomis SMS žinutėmis. Į Bremeno vartotojų teisių tarnybą kreipėsi nemažas skaičius sutrikusių piliečių, gavusių neįprastą SMS: „Jei nepereisi į islamą, tau gresia pragaro liepsnos!“ Ir toliau – nuoroda į uždraustos grupuotės „Skaityk!“ puslapį.
Salafistų indoktrinuotas nepilnametis skelbiasi esąs Kalifato emyras
„Salafistai – geresni socialiniai darbuotojai“ – jų veiklos sėkmę mėgina paaiškinti terorizmo ekspertai. Jauniems žmonėms jie siūlo aiškius orientyrus chaotiškame pasaulyje, be to, daro tai labai moderniai, jaunatvišku stiliumi – analizuoja islamo tyrinėtoja profesorė Susanne Schröter.
Nors tie orientyrai, kaip rodo teisiamųjų suole atsidūrusių nepilnamečių Eseno sprogdintojų ar Safijos atvejai, gali būti pražūtingi. Vienas iš trijų Eseno „džihadistų“, turkų imigrantų šeimoje augęs Yusufas T., salafistų pamokslininku Piere Vogeliu susidomėjo dar būdamas keturiolikos. Anksčiau jaunėlio brolio galva buvusi pramušta kvailystėms, – žurnalui „Der Stern“ aiškino sesuo Büsra, – o dabar jis penkiskart per dieną melsdavosi, puolė mokytis arabų kalbos, skaityti Koraną.
Šeima iš pradžių džiaugėsi tokiomis permainomis, bet netrukus jos ėmė gąsdinti. Būdamas penkiolikos, Yusufas parsivedė „žmoną“ – nikabą dėvinčią keturiolikmetę. Netrukus jis pareiškė esąs „Islamo kalifato rėmėjų“ grupės emyras (kunigaikštis) ir įsakė motinai bei seseriai nekišti nosies iš virtuvės, kai pas jį ateis posėdžiauti kiti grupės nariai. Ir šios klusniai vykdė įsakymą. O seneliai netgi lydėjo „emyrą“ pas garsųjį „pamokslininką be veido“, vyriausią IS džihadistų verbuotoją Abu Walaa.
Liguista nepilnamečio salafisto vaizduotė: žudyti vaikus „pagal šariatą pagardintais ledais“
„Abu Walla“ tuomet jam sakęs: „Nevažiuok į Siriją. Kova ten jau pralaimėta. Kovotojai reikalingi mums čia.“ Dabar visi, tiek „pamokslininkas be veido“, tiek ir „emyras“ Yusufas su dviem savo sėbrais, atsidūrę už grotų.
Bet, kaip aiškėja iš laiško, kurį perėmė kardomojo kalėjimo tarnautojas, salafistų ideologijos įkaitinta smurtinga vaizduotė nerimsta ir kalėjime. Ar leista tikslingai žudyti vaikus? – „emyro“ teiraujasi laiške septyniolikmetis Mohammedas Ö. „Tarkim, dirbu ledų pardavėju, pardavinėju vaikams ledus. Ar leista pagal šariatą pagardinti ledus arsenu arba varfarinu arba, dar geriau, strichninu“, „o po to su ledų vagonėliu susisprogdinti vaikų darželyje?“. Yusufas saikdino bendrus būti atsargius, neišsiduoti, sakėsi ateičiai turįs didelių planų.
Dabar Yusufas teisme teigė išsižadėjęs salafizmo. O jo gynėjas nepilnamečio organizuotą išpuolį prieš indų maldos namus vadino „visiškai nevykusia kvailų vaikėzų išdaiga“ ir pasisakė už vaikinų išteisinimą. Nors tik laimingo atsitiktinumo dėka sikų vestuvės netapo kruvina tragedija, nors per sprogimą sunkiai sužalotas šventikas iki šiol tebėra nedarbingas.
Keisčiausia, kad prie jaunuolių indoktrinacijos esmingai prisidėjęs Piere Vogelis ir toliau gali laisvai žvejoti pasekėjus savo archaiškos ideologijos tinklais tiek virtualioje, tiek ir realioje erdvėje.
Vokietijos salafistus remia Saudo Arabija, Kuveitas ir Kataras
Vokietijos salafistinė hidra tokia gaji dar ir dėl to, kad ją peni turtingų Golfo valstybių religinės organizacijos, – su šių šalių vyriausybių palaiminimu. Jos finansuoja mečečių statybą, islamo mokyklų steigimą, siunčia pamokslininkus, tokiu būdus skleisdamos fundamentalistinę islamo atmainą.
Vokietijos vidaus ir užsienio žvalgyba tai vertina kaip „ilgalaikę įtakojimo strategiją“, – antradienį pranešė Vokietijos medijos. Abiejų žvalgybų bendrame dokumente nurodoma, kad toje įtakojimo praktikoje „nėra aiškiai skiriama tarp misionieriško ir džihadistinio salafizmo“. Saudo Arabijai „misionieriavimas visame pasaulyje ir toliau išlieka valstybės nacionalinio intereso ir užsienio politikos dalis“. Tad reikia laukti jų veiklos Vokietijoje, o ir visoje Europoje suaktyvėjimo.
Matant, kaip aktyviai, net su talka iš užsienio, salafistai rausiasi po Vokietijos valstybės pamatais, atsakingoms jos tarnyboms iškyla milžiniškas uždavinys. Juoba kad šioje ultrakonservatyvios islamo pakraipos terpėje brendo visi Paryžiaus, Briuselio, Viurcburgo ir Ansbacho išpuolių vykdytojai.
Nemažiau pavojingas ir tas tamsus šešėlis, kurį salafistai meta ant visų musulmonų. O juk salafistui ir musulmonas, neatsivertęs į „tikrąjį“, „protėvių“ islamą, yra netikintis. Ką rodo ir nepilnamečio salafisto Yusufo T. komentaras prie YuoTube įkelto video, kuriame pabėgėliai smerkia teroro aktą Briuselyje: „Manau, video tiksliai atskleidžia, kad dauguma pabėgėlių yra kafirai (netikintys), kuriuos pažemins Alachas.“